Jo mintys ypač aktualios verslui, kuriame žmogus vadovu kartais tampa labai paprastai – penktadienį išeina senasis vadovas, o pirmadienį kažkas jau turi užimti jo vietą.
„Kartais žmogui paskambina ir pasako: nuo pirmadienio būsi vadovas. Duoda valandą pagalvoti, jis pasitaria su žmona, sutinka, o pirmadienį ateina ir pradeda galvoti – nuo ko dabar čia pradėti?“ – sako plk. L. Idzelis.
Pareigas galima gauti per valandą. Vadovu per valandą netampama.
Jei virš galvos atsirado aureolė – lauk bėdos
Vieną svarbiausių vadovo savybių L. Idzelis apibūdina labai paprastai – vadovas turi likti studentu.
Ne tam, kad rinktų diplomus ar lankytų dar vienus mokymus. Tam, kad nepradėtų manyti, jog jau viską supranta.
„Vadovas turi būti amžinas studentas. Reikia nuolat mokytis ir aplink save suburti žmones, kurie būtų stipresni už tave ir galėtų mokyti ir patį vadovą“, – sako jis.
Susiję straipsniai
O tada prideda perspėjimą, kurį nesunku pritaikyti ir verslui.
„Jeigu atsistoji prieš veidrodį ir pamatai, kad virš galvos jau šviečia aureolė – vadinasi, kažkas negerai. Tada jau lauk bėdos.“
Vadovui tai viena pavojingiausių būsenų. Kai vadovas pradeda tikėti, kad pareigos automatiškai suteikė ir neklystamumą, aplinkiniai pamažu nustoja jam sakyti tai, ką iš tikrųjų galvoja. Iš pradžių – nes nėra prasmės. Vėliau – nes nesaugu. Galiausiai vadovas gauna būtent tai, ko pats nenorėjo: komandą, kuri tyliai vykdo nurodymus, bet nebesako, kada jis klysta.
Devyni žmonės pasako tai, ko galbūt nenori girdėti
L. Idzelis pasakoja daug išmokęs iš skandinaviško vadovavimo kultūros.
Vienuose Danijoje vykusiuose kursuose kiekvienas dalyvis turėjo įvertinti kitus grupės narius ir atvirai pasakyti, kur jie klydo ar ką darė blogai. Jeigu grupėje buvo dešimt žmonių, kiekvienas gaudavo devynis ne itin malonius atsiliepimus apie save.
Po to reikėdavo atsisėsti į vadinamąją „karštą kėdę“ ir pasakyti, ką per artimiausius metus ketini keisti.
„Iš skandinavų labai daug išmokau empatijos ir pasitikėjimo žmogumi“, – sako L. Idzelis.
Versle dažnai mėgstame kalbėti apie grįžtamąjį ryšį. Kur kas sunkiau sukurti organizaciją, kurioje darbuotojas iš tiesų gali pasakyti vadovui tai, ko šis nenori girdėti. Tam neužtenka metinio pokalbio ar anoniminės apklausos. Tam reikia vadovo, kuris atlaiko nemalonų atsakymą.
Kiro metodas – greičiausias būdas pažeminti komandą
L. Idzelis turi ir pavadinimą vienam vadovavimo stiliui, kurį pats griežtai kritikuoja – Kiro metodas.
Jo apibūdinimas skamba juokingai, kol nepradedi atpažinti savo organizacijos.
„Ryte įskrendi į organizaciją, sukeli chaosą, visiems duodi nurodymų, o po pietų išvažiuoji namo. Žmonės lieka sutrikę, pažeminti ir nebežino, ką daryti“, – ironizuoja L. Idzelis.
Versle šį vadovavimo būdą galima pamatyti įvairiomis formomis. Vadovas savaitę nedalyvauja procese. Grįžta, per valandą pakeičia tris prioritetus, pareikalauja penkių ataskaitų ir išvažiuoja į kitą susitikimą. Komanda lieka tvarkyti pasekmių.
Dar blogiau, kai prie skubos prisideda viešas žmogaus žeminimas. L. Idzelis įspėja – padarius klaidą nereikia pirmiausia pulti žmogaus. Vadovo pareigos nėra leidimas būti grubiam. Ir hierarchija nėra amžina.
L. Idzelis prisimena situaciją, kai žmonės, kurie kadaise buvo jo pavaldiniai, vėliau tapo jo viršininkais. Tai gera pamoka apie hierarchijos laikinumą.
Tačiau pagarba darbuotojui neturėtų priklausyti nuo to, ar vieną dieną galbūt jis taps tavo vadovu.
Vien plano neužtenka
Kariuomenės ir verslo aplinkos skiriasi, tačiau L. Idzelis mato vieną dalyką, kurį verslas galėtų perimti – sprendimų priėmimo discipliną.
„Jeigu mane pakeltų penktą ryto, žinau, pagal kokį algoritmą reikia priimti sprendimą“, – sako jis.
Tas pats galioja pasiruošimui krizėms. Turėti planą neužtenka. Jį reikia išbandyti, pamatyti silpnąsias vietas, pakoreguoti ir treniruotis dar kartą.
L. Idzelis pasakoja, kad kitų šalių organizacijose krizių scenarijai imituojami praktiškai – žmonės iš anksto žino, kur eiti kilus gaisrui ar oro pavojui, o vėliau netikėtai patikrinama, ar planas iš tiesų veikia.
„Jeigu galvoji, kad krizinei situacijai pasiruoši iš pirmo karto, taip nebus. Reikia treniruotis“, – sako jis.
Vadovavimas veikia panašiai. Jo neišmoksti perskaitęs vieną knygą. Neišmoksti gavęs naują pareigų pavadinimą vizitinėje kortelėje. Ir tikrai neišmoksti užsiauginęs aureolę.
Mokaisi tol, kol žmonės šalia tavęs nebijo pasakyti, kad suklydai.
Plk. Linas Idzelis – Lietuvos šaulių sąjungos vadas ir vienas verslo lyderystės konferencijos „Rytojaus standartas“ pranešėjų. Apie lyderystę, sprendimų priėmimą ir vadovo atsakomybę jis kalbės 2026 m. lapkričio 11 d. Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre vyksiančiame renginyje.