„Visos šios krizės kontekste atsakymų, mano nuomone, reikėtų ieškoti ne ESO vadovo kėdėje. Kur kas svarbesnis klausimas – kodėl kabeliavimas iki 2025 metų nebuvo laikomas prioritetu ir kas tuo klausimu buvo nuveikta arba kokios kitos priemonės buvo taikytos, ką tuo metu valdyba sprendė, o svarbiausia – kur buvo „Ignitis grupė“ (ESO valdanti valstybinė bendrovė – ELTA)?“ – savo „Facebook“ paskyroje penktadienį rašė Ž. Vaičiūnas.
„Sprendimai buvo įmanomi, nes kabeliavimui pavyko rasti ir europinį finansavimą. Tiesiog pritrūko laiko“, – teigė jis.
ESO valdyba bendrovės vadovo Renaldo Radvilos prašymą dėl atsistatydinimo tenkino ketvirtadienio posėdyje.
Susiję straipsniai
Anot trijose Vyriausybėse dirbusio ministro, 2018 m. Energetikos ministerija parengė strategiją, kurioje iš pradžių numatė iki 2024 m. sukabeliuoti visas 10 kilovoltų (kV) oro linijas miškuose.
Visgi, anot jo, šios nuostatos iš strategijos teksto buvo pašalintos „dėl aktyvių „Ignitis grupės“ pastangų“ – buvo argumentuojama, kad tai pernelyg brangi priemonė.
„Galbūt šiandien, po beveik 10 metų, jau ateina supratimas, kad tai neišvengiama priemonė, kurią reikia įgyvendinti kiek įmanoma greičiau. To ir linkiu rangovams, energetikams ir politikams“, – akcentavo Ž. Vaičiūnas.
Jis taip pat dėkojo R. Radvilai už bendrą darbą, pasak buvusio ministro, sudėtingais klausimais randant bendrą kalbą.
Ž. Vaičiūno teigimu, nuo praėjusių metų iki dabar miškingose vietovėse paklota 680 kilometrų požeminių elektros kabelių – tempai triskart paspartinti, iki 2028 m. buvo numatyta sukabeliuoti apie 2 tūkst. kilometrų.
Pasak jo, didinant kabeliavimo tempus, visos 10 kV oro linijos miškuose 100 proc. galėtų būti sukabeliuotos iki 2030 metų.
Dabartinis energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad R. Radvilos sprendimas prisiimti asmeninę atsakomybę dėl audros padarinių ir pasitraukti iš pareigų yra atsakingas žingsnis, tačiau pažymėjo sieksiantis, kad atsakomybė už šią krizę nesibaigtų vien personaliniu sprendimu.
Tam, pasak jo, numatoma patvirtinti konkretų priemonių planą, kuris sustiprintų elektros tinklo atsparumą, pagreitintų reagavimą ir užtikrintų geresnį gyventojų informavimą, šie klausimai bus svarstomi Vyriausybėje.
Pats iš pareigų pasitraukęs ESO vadovas atsiprašė gyventojų dėl užtrukusių elektros atkūrimo darbų po audros ir tikino besiviliantis, kad jo sprendimas neleis bendrovei „užversti šio puslapio“ ir ramiai laukti kitos audros.
Paskutinė jo, kaip ESO vadovo, darbo diena, yra rugsėjo 30-oji, bendrovei jis vadovavo nuo 2022 m. lapkričio 24 d. Laikinuoju vadovu paskirtas bendrovės finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.
Dėl rugpjūčio 22 d. didelės audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Ūla Klimaševska (ELTA)