Prieš trisdešimt metų aviamodeliuotojams sklypą Rasų gatvėje suteikusi savivaldybė prieš porą metų susizgribo, kad skraidytojams čia per gera vieta, ir ėmė juos stumti lauk. Esą statys baseiną. Aviamodeliuotojai neabejoja – tai tik priedanga.

Iš pradžių planavo įrengti teniso aikštynus, paskui baseiną. Gal ir visai gražūs būtų savivaldybės siekiai, tik kodėl baseino pastatui ji nusižiūrėjo tokią nuostabią vietą – prie pat Pavilnių regioninio parko regyklos?

Dar daugiau klausimų dėl baseino kyla žvelgiant į planus šalia statyti prabangius gyvenamuosius namus. Ar tikrai prie jų bus prigludęs baseinas?

Savivaldybė jau kurį laiką įnirtingai kaunasi mėgindama išprašyti aviamodeliuotojus iš dar 1996 metais jiems suteikto sklypo.

[[ge:lrytas:lrytas:43448174]]

Tęstinės veiklos nebeliko

Aviamodeliuotojus iš jų valdų Rasų gatvėje 50B savivaldybė pradėjo stumti jau prieš keletą metų.

Iš pradžių savivaldybei buvo perduoti infrastruktūros objektai: teisėjams skirtas pastatas, tualetai, skraidymo aikštelė ir kelios aplūžusios tvoros. Nieko nuostabaus: sovietinių organizacijų turtas panašiu būdu buvo perduodamas ir kitoms savivaldybėms.

Todėl nieko blogo nenujausdami aviamodeliuotojai paprašė perimti ir žemės sklypą, juolab kad savivaldybė deklaravo: jame vykusi veikla bus tęsiama, aviamodeliuotojai galės toliau treniruotis, rengti varžybas.

[[ge:lrytas:lrytas:43860102]][[ge:lrytas:lrytas:43857108]][[ge:lrytas:lrytas:43851930]]

Tik vėliau, anot Lietuvos aviamodelių sporto federacijos viceprezidento Nerijaus Žukausko, išaiškėjo savivaldybė klasta.

„Mes juk ne teisininkai, todėl tik paskutiniu metu dokumentuose pastebėjome, kad savivaldybė perima sklypą ne tęstinei veiklai, o miesto reikmėms – baseinui ar dar kažkam statyti“, – pasakojo N.Žukauskas.

Sulaukė teismo sprendimo

2025-aisiais jau nutraukus sklypo Rasų gatvėje panaudos sutartį Lietuvos aeroklubas nusprendė bylinėtis. Ir šių metų liepą sulaukė iš dalies palankaus teismo sprendimo.

Aviamodeliuotojų pastatus, anksčiau perduotus savivaldybei, jai teismas ir paliko. Tačiau kartu teismas panaikino savivaldybės sprendimą dėl panaudos sutarties nutraukimo.

Tačiau savivaldybė neatsisakė siekio atsikratyti kordodromo ir jo vietoje neva statyti baseiną.

Beje, Vilniaus kordodromas nėra tik keli seni statiniai Rasų gatvėje. Tai vienintelis tokio tipo aviamodelių sporto objektas Baltijos šalyse.

[[ge:lrytas:lrytas:43861672]]

Čia dešimtmečius buvo ugdomi aviamodeliuotojai, konstruktoriai ir techninių sporto šakų entuziastai, čia vyko Lietuvos ir tarptautinės varžybos.

Išaiškėjo slapti kėslai

Būtent anksčiau perėmusi kelis statinius Rasų gatvėje savivaldybė rado landą sklypui perimti net ir įsiteisėjus teismo sprendimui.

Kadangi pastatų šeimininkė yra savivaldybė, ji deklaravo, kad veiklai vykdyti jai reikia žemės ir dėl to ji nutraukia panaudos sutartį su aviamodeliuotojais.

„Miesto valdžia jau seniai turėjo planą B, net ir deklaruodama, kad sklypą išsaugos veiklos tęstinumui. Tik paskutinę akimirką paaiškėjo, kad žemė perimama miesto reikmėms, o šie kėslai buvo atskleisti teismo proceso metu“, – tvirtino N.Žukauskas.

Beje, baseino studiją savivaldybė pradėjo rengti dar tada, kai žemė panaudos sutartimi priklausė aviamodeliuotojams. Vadinasi, žinojo, kad ją pavyks atimti.

Aviamodeliuotojai buvo pasirengę net ir perkelti infrastruktūrą į kitą vietą, bet savivaldybė pasakė „ne“. Tiesa, vicemeras Vytautas Mitalas kitą savaitę žada surengti susitikimą su aviamodeliuotojais.

„Šiuo metu vertiname visas alternatyvas baseinams Vilniuje statyti, nes jų poreikis labai didelis. Žinau, kad yra planų tame rajone statyti baseiną ir kitoje vietoje. Taigi savivaldybė planus gali keisti.

Manau, miesto garbės reikalas užtikrinti aeroklubo veiklos tęstinumą ir pokalbyje tai aptarsime“, – „Sostinei“ sakė vicemeras.

Tapo strategiškai svarbus

Gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko pranešimą apie ketinimą nutraukti dar 1996 metais sudarytą panaudos sutartį dėl Vilniaus kordodromo Rasų gatvėje Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis prisiminė Ukrainos ir Rusijos karą.

[[ge:lrytas:lrytas:43908018]]

Jam prasidėjus Maskvoje pastatytas kelis kartus didesnis sportinei aviacijai skirtas kordodromas. Tuo pat metu Minske kordodromas buvo smarkiai išplėstas. „Turbūt nereikia aiškinti, iš kur tokia meilė sportinei aviacijai“, – šyptelėjo A.Gražulis.

Juk aviamodeliuotojai kuria bepiločius orlaivius, o jiems treniruotis reikalingi kordodromai. O bepiločiai orlaiviai šiame kare yra pagrindinė smogiamoji jėga.

Atrodytų, kordodromo išsaugojimas Vilniuje taip pat turėtų būti strategiškai svarbus, nes padėtų gerinti dronų pilotų ir kūrėjų gebėjimus, sudaryti sąlygas techniniam sportui ir kartu stiprinti Lietuvos inžinerinį potencialą. Tačiau savivaldybė siekia iš aviamodeliuotojų atimti sklypą, kuriuo jie naudojasi daugiau nei keturis dešimtmečius.

Siūlė ugdyti dronų pilotus

„Lietuvoje nuolat kalbame apie būtinybę didinti inžinierių skaičių, stiprinti aukštųjų technologijų pramonę, kurti lietuviškus dronus ir ugdyti jų pilotus.

Ir tuo pat metu savivaldybė rengiasi sunaikinti vieną iš nedaugelio vietų, kur šie gebėjimai gali būti ugdomi praktiškai. Tai – ne paradoksas. Tai strateginės krypties problema“, – įsitikinęs Lietuvos aeroklubo prezidentas A.Gražulis.

Lietuvos aeroklubas jau anksčiau yra pabrėžęs, kad kordodromo išsaugojimas ir nekliudymas plėtoti veiklą jame galėtų per keletą metų duoti apčiuopiamą rezultatą – didinti dronų pilotų ir kūrėjų gebėjimus, sudaryti sąlygas techniniam sportui ir kartu stiprinti Lietuvos inžinerinį potencialą.

Lietuvos aeroklubas ir Lietuvos aviamodelių sporto federacija ne kartą teikė siūlymus kordodromą panaudoti daugiau nei vien tradiciniam aviamodeliavimui, bet ir naujai veiklai – dronų pilotams rengti, jaunimo techniniam ugdymui bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga. Buvo svarstoma ir Dronų lygos, dronų sporto būrelių bei varžybų tinklo plėtra.

Lietuvos aviamodelių sporto federacijos viceprezidentas N.Žukauskas prisiminė, kad tam net buvo parengta studija, vizualizacijos, kaip tokia veikla būtų plėtojama, tačiau savivaldybės tai nesudomino.

Vieta mėgėjams treniruotis

Tiesa, Šeškinės kalvose neseniai buvo atidaryta dronų treniruočių erdvė mieste. Čia nemokamai gali treniruotis tiek profesionalūs dronų pilotai, tiek pradedantieji. Tai gal dar vienos treniruočių vietos nereikia?

Juolab kad atidarydamas šią dronų treniruočių vietą meras Valdas Benkunskas minėjo: savivaldybė siekia, kad ji taptų visų dronų pilotų kursus visuomenei rengiančių organizacijų centru, vienytų ir skatintų kartu tobulėti tiek dronų entuziastus, tiek dar tik pradedančius jais domėtis.

Iki šiol mieste tokios dronų treniruotėms skirtos erdvės nebuvo. Kad užtikrintume galimybę erdve visavertiškai naudotis visiems, ją įrengdami konsultavomės su pagrindinėmis bepiločių orlaivių organizacijomis, Krašto apsaugos ministerija, Šaulių sąjunga“, – teigė meras.

[[ge:lrytas:lrytas:43861673]]

Tačiau aviamodeliuotojai įsitikinę: kordodromo nepakeis mėgėjiškai įrengta dronų skraidinimo aikštelė, nesvarbu, ką apie tai sakytų savivaldybės strategai. Tai – ne tik skirtingi reiškiniai, bet ir skirtingos lygos.

Pasak aviamodeliuotojų, kol kas Lietuva dar turi nemažą įdirbį, sukauptą ir Vilniaus kordodrome.

Lietuviškų bepiločių orlaivių kūrėjai vis dar rodo, kad yra žmonių, galinčių kurti pasaulinėje rinkoje konkurencingas technologijas.

Lietuvos aviamodeliuotojai ir techninių sporto šakų atstovai, nepaisydami labai ribotų išteklių, sugeba pasiekti aukščiausio lygio rezultatų. Pavyzdžiui, šiemet Lietuvos aviamodeliuotojas Vytautas Rimša tapo pasaulio čempionu Australijoje.

„Tačiau Vilniaus kordodromo sunaikinimas išmuš pamatą iš po šios techninio sporto šakos kojų. Taps sunku rengti naujos karto inžinierius ir sportininkus. Tai pajusime po keleto metų“, – tikino aviamodeliuotojai.

Vilniuje gali nelikti unikalaus objekto: užsimojo sunaikinti vienintelę tokią vietą Baltijos šalyse (3)