Praėjusią savaitę indėlininkams ir bankams svarbią bazinę palūkanų normą ECB padidino nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc.
„Man akivaizdu, kad infliacijos rizikos yra aiškiai padidėjusios. Neramina ne tik dabartinis infliacijos lygis – vien 3,3 proc. mėnesinė infliacija euro zonoje, kuri dar turėtų padidėti metų eigoje – bet ir tai, kad infliacijos periodas užsitęsęs.
Naujos prognozės rodo, kad infliacija išliks aukštesnė už infliacijos tikslą reikšmingu prognozių horizonto laikotarpiu, o grynoji infliacija, kuri skaičiuojama be maisto ir degalų kainų, prognozių laikotarpio pabaigoje 2028 m. viršys tikslinį infliacijos lygį ir sieks 2,3 proc.“, – pirmadienį, rugsėjo 14 d., sakė G. Šimkus.
G. Šimkus ragina neužmigti ant laurų: perspėjo apie Lietuvos ekonomikos laukiančius iššūkius
„Mane neramina aukšta infliacija. Kuo ilgiau trunka aukštos energijos kainos, akivaizdu, tuo ilgiau didėja infliacijos spaudimas“, – tikino jis.
Anot LB vadovo, priimdamas sprendimą dėl palūkanų dydžio ECB vertino energijos kainų infliacijos rodiklius, kurie rugpjūtį siekė 14 proc. ir išaugo, lyginant su liepa, kai sudarė 10 proc.
Susiję straipsniai
G. Šimkaus teigimu, kainų spaudimas euro zonoje greičiausiai išliks didelis, o Lietuvoje šiuo metu ją labiausiai didina energijos ir paslaugų kainos.
„Energijos kainų šokas kuria nuolatinį infliacijos spaudimą. Jeigu pasižiūrėtume į grynąją infliaciją, ji šiek tiek sumažėjo, bet viduje įvyko persiskirstymas: prekių kainos šiek tiek padidėjo, bet paslaugų infliacija sumažėjo“, – pažymėjo jis.
„Matome, kad infliacijos prognozės yra kilstelėtos aukštyn, ir, be jokios abejonės, pagrindinė energijos infliacija šiuo metu yra bendrosios infliacijos pagrindinė dedamoji ir varomoji jėga“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, nors Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad ECB ir euro zonos pinigų politika gali paveikti energijos kainų augimą, taip nėra – savo sprendimais bankas siekia sušvelninti poveikį kitų prekių kainoms.
„Fokusas yra, kad energijos kainų šokas, išaugusios energijos kainos nepersimestų į platesnį prekių paslaugų judėjimą, kai atskirų prekių, tokių kaip degalai, kainų augimas netaptų visuotinu plačiu beveik visų prekių paslaugų augimu ir neužsisuktų atlyginimų ir kainų augimo spiralė“, – akcentavo G. Šimkus.
Pasak jo, darbo rinka išlieka aktyvi, nedarbo lygis išlieka rekordinėse žemumose – siekia 6,4 proc.
Taip pat, anot G. Šimkaus, fiksuojamas gamybos augimas, didesnės investicijos į gynybą ir infrastruktūrą, stiprėjantis vartotojų pasitikėjimas.
„Ekonomika atsparesnė, negu manyta iki tol, tai palengvina procesą, kai kainų augimo persikėlimas į platesnį prekių ir paslaugų kainų augimą galėtų būti lengvesnis“, – pridūrė jis.
Jau skelbta, kad rugpjūtį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus – infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslinį rodiklį.
Anksčiau šiemet ECB Valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį.
Kiti ECB Tarybos susitikimai šiemet suplanuoti spalį ir gruodį.