Tai numatyta Finansų ministerijos išvadoje „valstiečių“ atstovės parlamente Ligitos Girskienės projektui.
Šiuo metu, organizuojant stalo lošimus, bingą, totalizatorių lažybas ir nuotolinius bei lošimus automatais, gautų įplaukų sumai taikomas 22 proc. tarifas, skaičiuojant atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus, tuo metu loterijų bazei taikomas 18 proc. apmokestinimas.
L. Girskienė siūlo šiuos tarifus didinti – lošimų organizatoriams kelti iki 30 proc., loterijų – iki 25 proc.
Susiję straipsniai
Anot „valstietės“, loterijos ir lošimai sukelia daug socialinių problemų, todėl būtina imtis priemonių, kad šis verslas prisidėtų prie žalos visuomenei atlyginimo, būtina riboti šio verslo prieinamumą.
„Loterijų ir lošimų sektorius yra labai pelningas. Atsižvelgiant į tai, būtina didesniu tarifu apmokestinti lošimų ir loterijų organizatorius Lėšos, surinktos iš papildomo lošimų ir loterijų organizatorių apmokestinimo, būtų nukreiptos į priklausomybės prevencijos programas, psichologinės pagalbos centrus bei švietimo ir socialinės integracijos projektus“, – aiškina politikė.
Visgi, anot Finansų ministerijos, didesnių mokesčio tarifų taikymas nebūtų proporcingas, nes parlamente jau yra priimti siūlymai, kuriais numatoma mažinti lošimų prieinamumą.
Nuo praėjusių metų lapkričio lošimų organizatoriai įpareigoti turėti savo lėšomis įdiegtą nuotolinio lošimo platformą, kurioje būtų centralizuotai tvarkoma ir tiesiogiai prieinama informacija apie visų nuotolinių lošėjų tapatybės nustatymą, o nuo šios gegužės – šią platformą prijungti prie bendros kontrolės informacinės sistemos.
Taip pat, anot ministerijos, Seimui jau pateiktas siūlymas nuo 2029 m. lošimų organizatoriams nustatyti naujus įpareigojimus įvesti lošėjo korteles, atsisakyti galimybės už lošimų paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Be to, argumentuojama, kad lošimų ir loterijų organizatoriai jau dabar patiria papildomų išlaidų dėl savo vykdomos veiklos, nes mokestinė našta jiems buvo padidinta palyginti neseniai, o loterijų organizatoriams dabar esą ir taip tenka didesnė faktinė mokestinė našta nei lošimų organizatoriams.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę ministerija registravo projektą, kuriame dabar taikomą 18 proc. tarifą loterijų organizatoriams numatoma išskaidyti.
Taip siūloma 10 proc. mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.
Finansų viceministras Januš Kizenevič anksčiau Eltai nurodė, jog bendros mokestinės naštos loterijų organizatoriams naujajame projekte keisti nenumatoma – jie turėtų mokėti tuos pačius 18 proc. nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės.
Kaip teigiama projekte, jei minėti pakeitimai būtų priimti, biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų – ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į loterijų organizatorių praėjusių metų veiklos rodiklius.
Visgi valdančiosios koalicijos partneriai demokratai jau išsakė poziciją, kad tokio projekto nepalaikys – sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sakė, kad politinė jėga siūlys didinti loterijų verslui taikomus mokesčius.
ELTA primena, jog politikai ne kartą siūlė keisti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką, didinant tarifus – Seime jau anksčiau priimti tai numatantys pakeitimai, buvo ir iniciatyvų įvesti papildomą progresinį lošimų apmokestinimą.
Visgi anksčiau Vyriausybė jau yra išsakiusi nuomonę, kad dabar tokia našta sektoriui būtų per didelė.
Pernai tuometiniams valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių reformą, svarstyta įvesti naujus aplinkosaugos ir azartinių lošimų mokesčius, tačiau galutiniame variante, kurį priėmė Seimas, šių siūlymų nebuvo.