Tiesa, šį sprendimą dar galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Byloje ginčijama, kad nuostoliai patirti Š. Stepukoniui fondo įmonės lėšas lėšas rizikingai investavus per platformą „Interactive Brokers“, dėl to žalą reikalaujama atlyginti iš buvusio „Baltcap“ partnerio ir Airijos maklerių bendrovės.
Kaip Eltai antradienį nurodė teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rūta Veniulytė-Jankūnienė, pirmos instancijos teismas iš dalies tenkino įmonės „Moelta“ ieškinį, kita jo dalis, apimanti „Moeltos“ pretenzijas „Interactive Brokers“, atmesta.
FNTT pateikė naujausias detales apie Š. Stepukonio tyrimą: 31 mln. eurų pralošė ne Lietuvoje
Iš viso „Moeltai“ teismas iš Š. Stepukonio priteisė 5,052 mln. eurų dydžio žalos atlyginimą, beveik 694 tūkst. eurų palūkanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, taip pat 40 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Tuo metu „Moelta“ įmonei „Interactive Brokers Ireland“ turės sumokėti beveik 60,3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Susiję straipsniai
Taip pat nuspręsta palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas, laikinąsias apsaugos priemones laikinai areštuotam Š. Stepukonio turtui.
„Šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui“, – Eltai teigė R. Veniulytė-Jankūnienė.
Pasak jos, teismui patvirtinus taikos sutartį, panaikinus priimtą sprendimą ir bylą nutraukus, bus grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, o kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Šią bylą teismas atvertė gegužę, pernai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) išaiškinus, kad ji gali būti nagrinėjama Lietuvoje.
Anksčiau ieškovės byloje buvo kelios „Baltcap“ fondo įmonės – „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“, Lenkijos „EN Efficiency“ ir „Moelta“, tačiau bendrovių prašymu teismas vienintele ieškove patvirtino tik „Moelta“.
Pagal užpernai pateiktą ieškinį byloje siekiama 5,48 mln. eurų žalos atlyginimo, iš jų „Žvirgždaičių energija“ – 390 tūkst. eurų, „Nullus“ – 45,5 tūkst. eurų, o „EN Efficiency PL“ – virš 5 mln. eurų, taip pat siekiama prisiteisti dar 6 proc. metinių palūkanų.
LAT pernai nustatė, kad Š. Stepukonis lėšas iš „Žvirgždaičių energijos“, „Nullus“ ir „EN Efficiency PL“ pasisavino turėdamas tikslą jas rizikingai investuoti per „Brokers“ platformą, o pati vengrų įmonė nevykdė pareigos patikrinti Š. Stepukonio investuotų lėšų kilmę.
Šią liepą teismas daugiau nei dviems mėnesiams – iki rugsėjo – pratęsė balandį pakartotinai sulaikyto ir daugiau nei 40 mln. eurų pasisavinimu įtariamo Š. Stepukonio suėmimą.
Š. Stepukonis pirmą kartą buvo sulaikytas daugiau nei prieš dvejus metus – Vilniuje 2024 m. vasarį, vėliau įpareigotas dėvėti apykoję.
Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad be galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kaip įtariama, buvo padaryta kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Tarp jų – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse, iš kurių galimai buvo nusikalstamai pasisavintos lėšos, taip pat pats Š. Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė klaidingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad įtariamasis iš anksčiau vadovauto „Baltcap“ fondo įmonių pasisavino daugiau nei 42 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 31 mln. eurų galėjo pralošti Estijos kazino.
Tyrimo duomenys rodo, kad iš bendros sumos 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, didžioji dalis pralošta Estijoje esančioje „Olympic Casino“.