Opozicinės konservatorių frakcijos Seime atstovai Mindaugas Lingė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prašo atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.
„Prašome Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinti Finansų ministerijos parengtų projektų antikorupcinį įvertinimą bei nustatyti šios reguliavimo modelio keitimo suinteresuotas grupes ir asmenis, kurie tinkamai nedeklaruodami interesų galėjo veikti ir daryti įtaką šių projektų inicijavimui“, – teigiama konservatorių rašte STT.
Ministerija siūlo, kad dabar taikomas 18 proc. tarifas loterijų organizatoriams būtų išskaidytas – 10 proc. mokesčio numatoma skirti į biudžetą, likusius 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams, numatytiems įstatyme.
Susiję straipsniai
Visgi, anot finansų viceministro Januš Kizenevič, bendros mokestinės naštos loterijų organizatoriams naujajame projekte keisti nenumatoma.
Anot konservatorių, iki 2023 m. šalyje jau galiojo modelis, kai loterijų organizatoriai mokėjo 5 proc. mokestį į valstybės biudžetą, o dar 8 proc. nominaliosios bilietų vertės privalėjo skirti paramai.
Teigiama, kad apie 75–85 proc. Lietuvos loterijų rinkos valdo bendrovė „Olifėja“, kurios 51 proc. akcijų priklauso Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), kuris lėšas iš mokesčio nukreipinėjo susijusioms organizacijoms.
„LTOK per šią savo kontroliuojamą bendrovę faktiškai rinko pinigus iš loterijų dalyvių ir didžiąją dalį jų skirdavo pats sau (ar su juo susijusioms organizacijoms) kaip privalomą „paramą“ be biudžeto asignavimų tvarkos, be konkurso ir be viešai skelbiamų atrankos kriterijų“, – STT nurodo politikai.
Tuomet Seimas 2021 m. gruodį nusprendė, kad nuo 2023 m. visas 18 proc. loterijų mokestis turėtų būti nukreiptas į valstybės biudžetą, o olimpinio sporto bei kito visuomenei naudingo finansavimo klausimai – atskirti nuo konkrečių loterijų organizatorių sprendimų.
Todėl, pasak politikų, naujasis Finansų ministerijos siūlymas įtvirtinti privalomą, ne mažiau kaip 8 proc. sudarančią „paramą“, kurią skirsto patys loterijų organizatoriai, atkartoja 2021 m. panaikintą modelį, bet su platesniu ir neapibrėžtu paramos gavėjų ratu.
„Kyla pagrįstas nuogąstavimas, kad taip siekiama atkurti sistemą, kurioje privatūs rinkos dalyviai vėl įgytų diskreciją spręsti dėl reikšmingų, viešojo intereso pobūdžio lėšų paskirstymo, o valstybė prarastų tiek mokestines pajamas, tiek kontrolės svertą, kurį buvo atgavusi nuo 2023 m.“ – pažymima rašte.
Dėl to STT prašoma įvertinti, ar mokestinio tarifo mažinimas kartu su privalomu dalies lėšų nukreipimu į privačiai administruojamą paramos sistemą sukuria pagrindą interesų grupių protegavimui ar išskirtinėms sąlygoms konkretiems rinkos dalyviams.
Taip pat – įvertinti, kokios kontrolės priemonės numatytos tam, kad loterijų organizatoriai negalėtų finansuoti su jais susijusių, jų vadovams, akcininkams ar kitais ryšiais artimų asmenų kontroliuojamų organizacijų.
Kaip skelbė ELTA, Finansų ministerija skaičiuoja, kad, jei minėti pakeitimai dėl loterijų mokesčio būtų priimti, biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų – ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į loterijų organizatorių praėjusių metų veiklos rodiklius.
Visgi valdančiosios koalicijos partneriai demokratai jau išsakė poziciją, kad tokio projekto nepalaikys – sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sakė, kad politinė jėga siūlys didinti loterijų verslui taikomus mokesčius.