Įmonės vadovė negalėjo atsistebėti, ko pareikalavo muitinė: neslepia, kad tokio akibrokšto dar nebuvo tekę patirti (2)

Įmonės vadovė neslepia, kad tokio akibrokšto neteko patirti per visą jos darbo istoriją.

Tačiau muitinės pareigūnai šią situaciją mato kiek kitaip. Jie tikina, kad jų žodžiai buvo pateikti išėmus iš konteksto, ir dėsto, kaip viskas atrodė iš tiesų.

Muitinės tarpininkavimo paslaugas teikiančios „MEPA Logistics“ vadovė Evelina Petkuvienė negali atsistebėti, į kokią situaciją jai teko pakliūti. Jos teigimu, per 13 darbo šioje srityje metų su tokia situacija susidūrė pirmą kartą.

„Aš nekvestionuoju muitinės teisės tikrinti. Kalbame apie griežtai kontroliuojamą prekę, todėl kontrolė ne tik suprantama, bet ir būtina. Tačiau kyla kitas klausimas: kaip verslas turi įvykdyti institucijos reikalavimą, jeigu jam nepasakoma, kokio konkrečiai dokumento ar įrodymo trūksta?“ – klausia E. Petkuvienė.

Kaip ji nurodo, importo deklaracija buvo teikta tris kartus. Muitinei kilus klausimų dėl krovinio svorio, kvotos ir prekės kilmės, buvo teikiami papildomi dokumentai, atliktas krovinio patikrinimas ir laboratorinis tyrimas, kuris patvirtino deklaruotą prekės kodą.

Tačiau to nepakako ir galiausiai muitinė pateikė penkių papildomai reikalingų dokumentų sąrašą. Pasak E. Petkuvienės, visi jie buvo surinkti ir pateikti.

„Tada gavau atsakymą: „Pateikite kažką naujo, ko dar nebuvote pateikę. Kitu atveju deklaracija bus neišleista.“ Mano klausimas labai paprastas – ką konkrečiai dar turime pateikti?“ – sako E. Petkuvienė.

Ji patikina baandžiusi tai išsiaiškinti telefonu, kreipėsi ir į skirtingus muitinės padalinius.

„Neprašėme nei išskirtinio požiūrio, nei krovinio išleidimo be patikrinimo. Norėjome suprasti, kokį konkretų reikalavimą turime įvykdyti. Muitinės srityje dirbu 13 metų ir su situacija, kai po tokio kiekio pateiktų dokumentų negalime gauti konkretaus atsakymo, kokio dar įrodymo iš mūsų tikimasi, susidūriau pirmą kartą“, – stebisi E. Petkuvienė.

Anot jos, trečioji deklaracija taip pat nebuvo išleista. Sprendimą buvo galima skųsti, tačiau tuo metu krovinys ir jį atvežęs vairuotojas Kaune jau buvo praleidę beveik keturias savaites, todėl eksportuotojas nusprendė krovinį susigrąžinti.

„Teisinė galimybė skųsti sprendimą yra. Tačiau verslo realybė kitokia. Krovinys stovi, vairuotojas laukia, kaupiasi išlaidos. Negalime klientui pasakyti: palaukime dar kelias savaites ir pažiūrėsime, kas bus. Todėl šioje situacijoje problema man yra ne pats tikrinimas, o tai, kad nepavyko gauti aiškaus atsakymo, ką dar turime padaryti“, – teigia E. Petkuvienė.

Teismui muitinės sprendimo bendrovė neskundė. Baiminosi, kad teisinė ginčo procedūra užtruktų, o šiuo konkrečiu atveju verslui svarbiausia buvo laikas.

„Krovinys ir jį atvežęs vairuotojas Kaune jau buvo prastovėję beveik keturias savaites, todėl eksportuotojas priėmė sprendimą krovinį susigrąžinti į Kiniją.

Teoriškai turėjome galimybę ginčyti priimtą sprendimą ir atskirai kreipėmės dėl išsamesnio paaiškinimo, tačiau atsakymo į tokį kreipimąsi gali tekti laukti iki 20 dienų. Verslui, kai kiekviena krovinio prastovos diena generuoja papildomas išlaidas, toks laukimas praktiškai tampa labai sudėtingas.

Šiuo atveju mums buvo svarbu ne ginčyti pačią muitinės teisę tikrinti krovinį.

Klausimas buvo kitas – ar verslui, iš kurio reikalaujama papildomų įrodymų, neturėtų būti aiškiai pasakyta, kokių konkrečiai įrodymų trūksta. Jeigu institucija nurodo konkretų reikalavimą, verslas gali jį įvykdyti arba argumentuotai ginčyti. Kai prašoma tiesiog pateikti „kažką naujo“, tampa neaišku, kokių veiksmų iš tavęs tikimasi“, – neslepia apmaudo E. Petkuvienė.

Lietuvos muitinė naujienų portalui Lrytas sutiko paaiškinti savo poziciją.

Pasak muitinės atstovų, kroviniui trūko kilmės įrodymo dokumentų, todėl buvo neįgyvendinti Reglamento (ES) 2024/573 4 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

„Lietuvos muitinė, gavusi tarpinius dokumentus, bet išlikus abejonėms dėl įvežamo krovinio legalumo, turi teisę prašyti ir papildomų dokumentų, patvirtinančių įvežamų dujų kilmę. Jei tokių papildomų dokumentų pateikta nebuvo – fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pateikimas ES rinkai negali būti laikomas teisėtu“, – dėsto muitininkai.

Paprašius konkrečiai pasakyti, kokių dokumentų muitininkams trūko iš šios kompanijos, kurios krovinys buvo sulaikytas, jie išvardija, ko reikalavo.

Pasak jų, pateiktas sąrašas (gautas iš Muitinės kriminalinės tarnybos) importuotojui prašomų pateikti dokumentų. 

„Atsakant į šią pareigūno užklausą buvo pateikti tie patys dokumentai kaip ir į ankstesnius prašymus, o kilmei įrodyti visumoje pateiktas tik prekių siuntėjo laisvos formos raštas „Declaration of sales“, kuriuo informuojama: „Freonas R134a gaminamas Kinijoje, mūsų gamykloje, esančioje adresu: Huču pramoninė zona, Cingniano g. 218, Vuji apskritis, Džedziangas, Kinija. Garantuojame, kad parduodamas R134a yra pagamintas Kinijoje“)“, – smulkiai aiškina Muitinės departamentas.

Komentuodami situaciją dėl eilutės „pateikite kažką naujo, ko nesate pateikę“, muitinės pareigūnai tvirtina, kad žodžiai yra ištraukti iš konteksto.

Jie taip pat nurodo, kaip atrodė pilnas pareigūnų prašymas:

„Įvertinus pateiktus dokumentus bei muitinio tikrinimo rezultatus, nustatyta, kad nepateikta pakankamų faktinių įrodymų apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kilmę, tai laikoma, kad Reglamento (ES) 2024/573 4 straipsnio 6 dalies reikalavimai nėra įvykdyti.

Tokiu atveju fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pateikimas ES rinkai negali būti laikomas teisėtu.

Suteikiame dar galimybę pateikti prekių – fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kilmės dokumentus muitinei kontrolei, jei turite kažko naujo ko nesate pateikę. Kitu atveju bus priimtas neigiamas sprendimas. Nepalankaus sprendimo atveju, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 6 dalimi, Jūs turite teisę pareikšti nuomonę“, – pilną citatą pateikia muitininkai.