Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją ir vertindamas finansinius pirmojo pusmečio rezultatus, turizmo įmonės vadovas pabrėžė, kad tai nėra agresyvios kainodaros pasekmė.
„Vidutinis lėktuvų užpildymas Baltijos šalyse siekė 96,7 proc. Tai svarbus rodiklis, tačiau pats savaime jis nerodo kelionių pelningumo. Rezultatą lemia ir pardavimo kainos, kelionių savikaina bei kitos sąnaudos. Pirmąjį pusmetį kelionių programą ir pajėgumus derinome prie paklausos, kad galėtume juos išnaudoti efektyviau“, – Eltai komentavo A. Kriščukas.
Jam pritarė ir asociacijos Lietuvos turizmo rūmai vadovė Žydrė Gavelienė.
Susiję straipsniai
Jos teigimu, aukšti lėktuvų užpildymo rodikliai rodo stiprų gyventojų norą keliauti, tačiau visa sektoriaus grandinė susiduria su išaugusiomis kuro, skrydžių valdymo bei viešbučių kainomis užsienyje. Pasak jos, esant didelei konkurencijai, kelionių organizatoriams ne visuomet pavyksta padidėjusius kaštus perkelti vartotojams.
Anot A. Kriščuko, didžiausią neigiamą įtaką finansiniams rezultatams turėjo vienkartinis poveikis, susijęs su teismo ginču su orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrove „GetJet Airlines“.
„Kaip jau skelbėme, grupės EBITDA nuostolis sudarė 5,6 mln. eurų, o be šio poveikio nuostolis būtų buvęs 2,1 mln. eurų. Rezultatams įtakos turėjo ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Skrydžius į Dubajų teko nutraukti netikėtai. Egipto programą, palyginti su planu, sutrumpinome, ir tai atnešė papildomų nuostolių. Be to, staigiai pabrango degalai, o tai tiesiogiai padidino skrydžių kaštus“, – teigė A. Kriščukas.
Teisminis ginčas kilo po to, kai „Novaturas“ prasidėjus koronaviruso pandemijai vienašališkai nutraukė užsakomųjų skrydžių sutartį su „GetJet Airlines“.
Iš viso teismo sprendimu „GetJet Airlines“ byloje priteista 4,5 mln. eurų netesybų ir 8 proc. dydžio metinės palūkanos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad „Novaturas“ pagal ankstesnį teismo sprendimą jau yra sumokėjęs 1,15 mln. eurų, bendrovei šį birželį Apeliaciniame teisme papildomai priskaičiuota 3,35 mln. eurų suma.
„Novaturo“ vadovas pažymėjo, kad matomas poreikis gerinti pagrindinės veiklos pelningumą, todėl šiuo metu daug dėmesio skiriama kelionių programos optimizavimui, sąnaudų valdymui ir pelningesniam kelionių pasiūlymui.
Visgi pašnekovas pabrėžė ilgametę „Novaturo“ patirtį ir akcentavo savalaikę reakciją į susidariusią situaciją.
„Novaturas“ keliautojus Baltijos šalyse vežame daugiau nei 25 metus. Per tą laiką išgyvenome ne vieną sunkų laikotarpį: pandemiją, geopolitinius sukrėtimus, degalų kainų šuolius. Iš jų išėjome atsakingai vykdydami savo įsipareigojimus keliautojams ir partneriams“, – padėtį rinkoje paaiškino A. Kriščukas.
Anot jo, „Novaturas“ liepą pritraukė 7 mln. eurų finansavimą, šis poveikis dar neatsispindi įmonės pusmečio finansinės padėties rodikliuose.
Akivaizdžių rizikų nemato
Komentuodamas situaciją, Lietuvos kelioninio verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis teigė peržiūrėjęs atnaujintą informaciją apie bendrovę ir palyginęs kelionių organizatorių strategijas.
„Peržiūrėjau visa, kas yra, įvertinau atnaujintą informaciją apie „Novaturą“. Informaciją kol galiu vadinti nepakitusia“, – Eltai sakė U. Armalis.
Anot jo, po „Novaturo“ akcijų įsigijimo proceso kol kas neaišku, kokią strategiją pasirinks naujasis akcininkas – Turkijos kelionių organizatorius „Anex“. U. Armalio teigimu, nėra aišku, ar „Novaturas“ ateityje išsaugos savo pavadinimą ir dabartinį veiklos modelį.
„Kokie bus tolimesni planai, nėra žinoma, tačiau vienas esminių skirtumų tarp bendrovių yra veiklos krypčių spektras. „Anex“ daugiausia akcentuoja Turkiją ir Egiptą, o „Novaturas“ siūlo daugiau skirtingų krypčių. Kaip tai keisis ar nesikeis, komentuoti negalime“, – pažymėjo jis.
Vartotojų saugumo mechanizmas veikia
Savo ruožtu Ž. Gavelienė pabrėžė, kad teisinė sistema griežtai saugo pirkėjus, tačiau vartotojai privalo patys elgtis atsakingai – pasitikrinti registraciją VVTAT registre bei būtinai pasirašyti kelionių organizavimo sutartį.
Tuo metu apie priežiūros institucijų vaidmenį ir vartotojų garantijas išsamiau kalbėjo U. Armalis.
„Čia turėtų įsitraukti ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kadangi būtent ji seka turizmo įmonių, kelionių organizatorių finansinius rodiklius. Visgi reikia suprasti, kad keliautojai yra apdrausti“, – teigė U. Armalis.
Pašnekovas akcentavo, kad rinkoje sujudimas nejaučiamas, keliautojai nekelia klausimų apie organizatorių veiklos tęstinumą ir kelionių kol kas neatšaukia.
VVTAT nuolat stebi padėtį
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, tarnyba kiekvieną ketvirtį vertina visų kelionių organizatorių finansines ataskaitas, o užsakomuosius skrydžius vykdančios bendrovės duomenis teikia kas mėnesį.
Anot VVTAT, bendra „Novaturo“ turima prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra pakankama ir visiškai padengia įsipareigojimus keliautojams.
Nuo 2026 m. gegužės 29 d. bendrovė padidino draudimo sumą nuo 9 mln. iki 12,5 mln. eurų.
Remiantis VVTAT informacija, bet kokių sutrikimų ar nemokumo atveju pirmiausia būtų pasirūpinta jau išvykusiais keliautojais, o pinigai už neįvykusias keliones grąžinami maždaug per 4 mėnesius.
Nors pokyčiai bendrovės viduje rodo padidėjusias rizikas, tarnybos teigimu, jos atliekama priežiūra nesudaro pagrindo įžvelgti kritinių rizikų dėl veiklos tęstinumo.
ELTA primena, kad kelionių organizatorius „Novaturas“ susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais ir likvidumo spaudimu: bendrovė dirba nuostolingai, jos nuosavas kapitalas tapo neigiamas, o vadovybė ataskaitose pripažįsta neapibrėžtumą dėl gebėjimo tęsti veiklą.
Padėtį komplikuoja nevykdomi įsipareigojimai finansuotojams ir teismo sprendimu skrydžių bendrovei „GetJet Airlines“ priteista skola, kurią įmonė jau yra padengusi.