Vieno pardavėjo teigimu, net apie 90 proc. jo klientų sudaro lietuviai. Pagrindinė tokio antplūdžio priežastis – kainų skirtumas, dėl kurio apsirūpinti kuru kaimyninėje šalyje gali būti gerokai pigiau.
Didžiausio lietuvių susidomėjimo šiuo metu sulaukia akmens anglys. Pasienio kuro prekybininkai pastebi išaugusią jų paklausą, o kai kurių produktų pristatymo tenka laukti net kelias savaites.
Tačiau įdomiausia tai, kad prekyba vyksta abiem kryptimis. Kol Lietuvos gyventojai Lenkijoje ieško pigesnių anglių, dalis lenkų vyksta į Lietuvą įsigyti kito šildymui skirto kuro – medžio granulių.
Susiję straipsniai
Lietuviai sudaro net 90 proc. klientų
Suvalkų krašte veikiančiose kuro prekybos vietose pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti lietuviškai kalbančių pirkėjų.
Vienas Suvalkų apskrities kuro pardavėjas portalui „Money.pl“ pasakojo, kad maždaug 90 proc. jo klientų sudaro iš Lietuvos atvykstantys žmonės.
Didžiausio susidomėjimo sulaukia akmens anglys. Pardavėjo teigimu, tona stambios frakcijos akmens anglių jo prekybos vietoje kainuoja apie 1520 zlotų.
Dėl padidėjusios paklausos kai kurių produktų tenka palaukti net kelias savaites.
Lietuvius domina ne tik įprastos akmens anglys. Jie taip pat perka smulkesnės frakcijos anglis, skirtas automatiniams katilams, ir durpių briketus.
Artėjant šildymo sezonui, gyventojai stengiasi iš anksto pasirūpinti kuro atsargomis, todėl pardavėjai sulaukia vis daugiau užsakymų.
Kiek galima sutaupyti perkant Lenkijoje
Pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai vyksta pirkti anglių į kaimyninę šalį, – kainų skirtumas.
Lenkijos žiniasklaidos pateikiamais duomenimis, tona akmens anglių šioje šalyje, priklausomai nuo jų rūšies ir pardavėjo, kainuoja maždaug nuo 1135–1200 iki 1700 zlotų.
Tuo metu Lietuvoje akmens anglių tona, kaip nurodoma lenkų publikacijoje, kainuoja apie 370–500 eurų.
Perskaičiavus į eurus, Lenkijoje anglių galima įsigyti maždaug už 265–400 eurų už toną.
Taigi, priklausomai nuo pasirinkto kuro, kainų skirtumas gali siekti kelias dešimtis ar net daugiau kaip šimtą eurų už toną.
Perkant didesnį kiekį, sutaupoma suma dar labiau išauga.
Žinoma, galutinė nauda priklauso nuo kelionės atstumo, transportavimo išlaidų ir konkretaus pardavėjo siūlomos kainos. Vis dėlto pasienyje gyvenantiems žmonėms galimybė apsirūpinti pigesniu kuru gali būti pakankama priežastis vykti apsipirkti į Lenkiją.
Be to, Lietuva neturi nuosavų akmens anglių kasyklų, todėl visas šalyje naudojamas šios rūšies kuras yra importuojamas.
Nors anglių dalis bendrame Lietuvos energijos vartojimo balanse nėra didelė, gyventojams, kurie vis dar šildo namus šiuo kuru, jų kaina išlieka svarbi.
Lenkai į Lietuvą važiuoja pirkti kito kuro
Įdomu tai, kad šildymo kuro prekyba tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta ne tik viena kryptimi.
Nors lietuviai kaimyninėje šalyje ieško pigesnių anglių, medžio granulių rinkoje susiklostė priešinga situacija.
Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, šioje šalyje vidutinė medžio granulių tonos kaina siekia apie 2018 zlotų, arba maždaug 470 eurų.
Sertifikuotos, aukštesnės kokybės granulės kai kuriose prekybos vietose gali kainuoti dar brangiau.
Tuo metu Lietuvoje tona medžio granulių, kaip nurodoma publikacijoje, kainuoja apie 450 eurų.
Nors kainų skirtumas nėra toks didelis kaip anglių atveju, pasienio gyventojams net ir keliasdešimt eurų mažesnė kaina gali tapti paskata apsipirkti kitoje šalyje.
Todėl susiklostė gana neįprasta situacija: lietuviai vyksta į Lenkiją pirkti akmens anglių, o lenkai Lietuvoje ieško pigesnių medžio granulių.
Prieš šildymo sezoną – didesnis pirkėjų antplūdis
Pasienio prekyba tarp Lietuvos ir Lenkijos jau daugelį metų yra įprastas reiškinys.
Lietuviai į Suvalkus ir kitus netoli sienos esančius Lenkijos miestus vyksta pirkti maisto produktų, buitinės chemijos, baldų ir kitų prekių.
Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais užsieniečiai šioje šalyje prekėms ir paslaugoms išleido 50,6 mlrd. zlotų – 8,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Didelę pasienio prekybos dalį sudaro žmonės, gyvenantys netoli valstybės sienos.
2025 metų paskutinį ketvirtį net 74,6 proc. sausumos sieną kirtusių asmenų gyveno ne toliau kaip 50 kilometrų nuo jos.
Toks geografinis artumas leidžia gyventojams reguliariai apsipirkti kaimyninėje šalyje ir pasinaudoti palankesnėmis kainomis.
Tačiau prieš šildymo sezoną išaugęs tam tikrų kuro rūšių poreikis turi ir kitą pusę.
Lenkijos prekybininkų teigimu, dėl padidėjusio susidomėjimo kai kurių produktų pristatymo tenka laukti ilgiau. Didesnė paklausa taip pat gali turėti įtakos kuro kainoms ir jo prieinamumui abiejose sienos pusėse.
Todėl gyventojams, ketinantiems apsirūpinti kuru artėjančiam šildymo sezonui, verta iš anksto palyginti kainas ir pasidomėti ne tik prekės kaina, bet ir jos pristatymo sąlygomis.
Parengta pagal „BiznesINFO“