Artėjant žiemai ir degalų kainoms daugelyje Lietuvos degalinių perkopus dviejų eurų už litrą ribą, vis garsiau keliamas klausimas, ar valdžia turėtų imtis priemonių kainų augimui sušvelninti.

Seimo valdančiosios koalicijos atstovai pripažįsta, kad vieningos pozicijos šiuo klausimu kol kas nėra – svarstomas akcizų mažinimas, tačiau kartu raginama įvertinti, kiek toks sprendimas kainuotų valstybės biudžetui ir kokį realų poveikį pajustų gyventojai bei verslas.

„Lietuvos ryto“ aktualijų laidos „Lietuva tiesiogiai“ diskusijoje dalyvavęs buvęs finansų ministras, dabar užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžė, kad mokesčių priemonėmis degalų kainas būtų galima sumažinti, tačiau jų poveikis būtų ribotas, o pagrindinės dabartinės situacijos priežastys slypi geopolitiniuose konfliktuose ir degalų, ypač dyzelino, trūkume.

Tuo metu Seimo narys Valius Ąžuolas laikosi pozicijos, kad net kelių centų kainos sumažėjimas yra itin reikšmingas vežėjams ir žemdirbiams, o dalį dėl infliacijos gaunamų papildomų valstybės pajamų reikėtų panaudoti gyventojų ir verslo patiriamam spaudimui mažinti.

[[ge:lrytas:lrytas:44043913]]

Frakcijos „Nemuno aušra“ narys Dainoras Bradauskas taip pat ragina pirmiausia vertinti poveikį ūkiui, transporto bendrovėms ir ūkininkams, tačiau kartu atkreipia dėmesį į dar vieną riziką – Lietuva, jo nuomone, turi ruoštis ne tik aukštoms kainoms, bet ir galimam degalų trūkumui. Jis ragina didinti fizines naftos produktų ir gamtinių dujų atsargas, kad žiemą valstybė turėtų didesnę manevro laisvę.

Valdžios pozicija – iškalbinga

[[ge:lrytas:lrytas:43731713]][[ge:lrytas:lrytas:43861593]][[ge:lrytas:lrytas:44043429]][[ge:lrytas:lrytas:44053865]]

Valdančiųjų gretose bendro sutarimo, ar dėl augančių degalų kainų reikėtų mažinti akcizus ar imtis kitų priemonių, kol kas nėra. Socialdemokratas Tomas Martinaitis teigė, kad šis klausimas buvo audringai aptartas partijos Seimo frakcijoje, o problemą ypač aktyviai kelia regionuose išrinkti parlamentarai.

Pasak T. Martinaičio, prieš priimant sprendimus pirmiausia reikėtų įvertinti, kokį realų poveikį turėtų akcizų mažinimas ir kiek dėl tokio sprendimo valstybės biudžetas netektų pajamų.

„Reikia paskaičiuoti, kokią vis dėlto pasiektume naudą mažindami akcizą ir kokią galbūt patirtume žalą nesurinkdami tam tikrų biudžeto pajamų. Bendro sutarimo šiai dienai nėra“, – kalbėjo politikas.

T. Martinaitis tikisi, kad Finansų ministerija pateiks konkrečius skaičiavimus ir galimų priemonių paketą. Anot jo, vertėtų svarstyti ne tik akcizų mažinimą, bet ir kitus būdus reaguoti į degalų kainų augimą.

Politikas taip pat siūlė įvertinti ankstesnių sprendimų poveikį ir išsiaiškinti, kiek jie kainavo valstybės biudžetui bei kokią naudą pajuto vartotojai.

„Reikia atsakingai vertinti mūsų galimybes ir kokį tai efektą duos. [...] Praėjo tam tikras laikas, galime paskaičiuoti, kiek tai kainavo mūsų biudžetui ir ar tas kainos mažėjimas vis dėlto buvo toks reikšmingas“, – sakė T. Martinaitis.

Tuo tarpu K. Vaitiekūnas pripažino šiuo metu detaliai nežinantis, kokią strategiją dėl augančių degalų kainų svarsto Finansų ministerija. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokios nedidelės valstybės kaip Lietuva galimybės reaguoti į geopolitinių sukrėtimų nulemtą kainų augimą yra ribotos.

Pasak jo, viena iš galimų priemonių būtų akcizų mažinimas, tačiau toks sprendimas neišvengiamai reikštų mažesnes valstybės biudžeto pajamas, todėl reikėtų arba mažinti išlaidas kitoms sritims, arba daugiau skolintis.

„Visada galima šiek tiek sumažinti tas pajamas iš akcizų, bet tas turi, aišku, kitą kainą. Kažkur nesurinksi to, ką planavai, tai negalėsi finansuoti kitų sričių“, – aiškino viceministras.

Anot jo, valstybės finansai planuojami iš anksto, todėl staiga atsisakius dalies numatytų pajamų kartu tenka spręsti, kaip kompensuoti susidariusį trūkumą.

„Jeigu staiga kažką keiti, atsisakai kažkokių pajamų, akivaizdu, kad turi atsisakyti išlaidų arba skolintis. Tas sprendimas nėra lengvas“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Tačiau, jo vertinimu, degalų kainų situacijos negalima nagrinėti atsietai nuo geopolitinių aplinkybių. Viceministras kaip vieną svarbiausių veiksnių įvardijo Rusijos karą Ukrainoje ir kitus tarptautinius konfliktus, darančius poveikį energijos išteklių rinkoms.

K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad Finansų ministerija turi išsamiausią informaciją apie valstybės pajamas ir išlaidas, taip pat kitose Europos šalyse svarstomas bei taikomas priemones. Todėl, jo teigimu, būtent ministerija galėtų tiksliausiai įvertinti, kokie sprendimai dabartinėmis aplinkybėmis būtų įmanomi.

Viceministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad aukštas kainas degalinėse, jo vertinimu, lemia ne vien naftos kaina. Pasak jo, viena esminių problemų yra dyzelino, o pastaruoju metu – ir benzino pasiūlos trūkumas.

„Fundamentinė krizė – tiesiog tų išteklių, konkrečiai dyzelinio kuro turbūt labiausiai, trūksta. Ir dėl to ta kaina taip yra užlikusi aukštai degalinėse, net ir benzino trūksta“, – teigė K. Vaitiekūnas ir pridūrė, kad naftos kaina, siekianti apie 100–110 JAV dolerių, pati savaime nepaaiškina viso degalų kainų šuolio.

Visgi, Valius Ąžuolas negailėjo kritikos Finansų ministerijai. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia yra politinė valia imtis konkrečių priemonių degalų kainoms mažinti.

[[ge:lrytas:lrytas:44054361]]

„Yra toks posakis: draugą bėdoje pažinsi. Tai tauta politikus dabar bėdoje ir pažins – kokių priemonių pasiūlys“, – sakė jis.

Pašnekovas pasakojo, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant rudens sesijos darbų programą Finansų ministerijos atstovų buvo pasiteirauta, kur yra teisės aktų projektai, susiję su degalams taikomų mokesčių įšaldymu ar mažinimu.

Jo teigimu, koalicinėje sutartyje valstiečiai buvo išsiderėję nuostatą stabdyti ankstesnės Vyriausybės vykdytą kasmetinio mokesčių didinimo politiką ir degalams taikomus mokesčius įšaldyti.

„Tai ką Finansų ministerija atsakė? Nėra nė vieno projekto darbų programoje. [...] Liūdna yra tai, kad, vadinasi, netgi koalicinės sutarties neplanuoja įgyvendinti“, – kritikavo pašnekovas.

Jis priminė, kad praėjusiais metais, kai Vyriausybei vadovavo Inga Ruginienė, o finansų ministro pareigas ėjo Kristupas Vaitiekūnas, degalams taikomų mokesčių didinimas buvo pristabdytas, o dyzelino akcizas, anot jo, padidintas tik keliais centais. Taip pat buvo priimti sprendimai, leidę keliais centais sumažinti degalų kainas.

Todėl pašnekovas laikėsi pozicijos, kad dabartinėje situacijoje esminis klausimas yra ne valstybės finansinės galimybės, o valdančiųjų apsisprendimas.

„Čia yra iš tikrųjų ne finansų klausimas, o politinės valios klausimas – ar mes tą darome, ar ne“, – pabrėžė jis.

Didesnės transporto sąnaudos persiduoda kitų prekių ir paslaugų kainoms

Valius Ąžuolas savo ruožtu kritikavo valdančiuosius dėl, jo teigimu, neįgyvendinamų koalicinės sutarties nuostatų ir ragino nelaukti, kol degalų kainos pasieks dar aukštesnį lygį.

„Liūdniausia tai ir yra, jeigu neplanuoja koalicinės sutarties įgyvendinti. Jau yra blogai. Nes sutartis yra. Bet realiai tiek premjeras, tiek finansų ministras turi suprasti: kai yra valstybėje ir žmonėms bėda, reikia padėti“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Jis taip pat nesutiko su pozicija, kad prieš imantis priemonių reikėtų laukti, kol bus pasiektos tam tikros naftos ar degalų kainų ribos. Pasak politiko, brangstantys degalai daro poveikį ne tik vairuotojų išlaidoms – didesnės transporto sąnaudos persiduoda kitų prekių ir paslaugų kainoms bei prisideda prie infliacijos.

V. Ąžuolas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl infliacijos valstybė gauna daugiau mokestinių pajamų, todėl, jo nuomone, bent dalį viršplaninių pajamų būtų galima panaudoti gyventojų patiriamai finansinei naštai mažinti.

„Visi neužmirškime vieno dalyko – tos visos kainos suvažiuoja į infliaciją ir tuo pačiu suvažiuoja, kad iš žmonių daugiau pinigų yra atimama. Ir valstybė surenka viršplanines pajamas iš infliacijos. Tai tą dalį viršplaninių pajamų, deja, atiduokime tautai, padėkime“, – ragino politikas.

Diskusijoje buvo paliestas ir dabartinio finansų ministro darbas. V. Ąžuolas kol kas nuo griežtesnio jo vertinimo susilaikė ir teigė, kad daugiau bus galima spręsti sulaukus kitų metų valstybės biudžeto projekto.

„Kol kas stengiasi, bet, žinote, atneš biudžetą – pamatysime, kokios tos pastangos ir koks rezultatas“, – sakė jis.

Tuo metu Tomas Martinaitis nesutiko su teiginiais, kad valdantieji nesiima jokių veiksmų. Jis priminė, kad 2026 metais į degalų kainą nebuvo įtrauktas anksčiau numatytas CO2 dedamosios didinimas. Pasak politiko, dėl šio sprendimo valstybės biudžetas šiemet negaus maždaug 60 mln. eurų pajamų, kurios anksčiau buvo planuotos.

„Sakyti, kad nieko nėra daroma, tikrai negalima. [...] Mūsų valstybė jau šiai dienai nesurenka 60 milijonų eurų, kur prieš metus buvo planuota, kad mes surinksime. Tai vis dėlto, kad nebuvo įvesti papildomi mokesčiai, yra irgi tam tikras žingsnis, kuris buvo padarytas“, – aiškino T. Martinaitis.

Jis taip pat teigė, kad finansų ministras šiuo metu Dubline su kitų Europos Sąjungos šalių finansų ministrais tariasi dėl galimų priemonių degalų didmeninių tiekėjų viršpelniams riboti. T. Martinaičio teigimu, tokius sprendimus prasminga svarstyti ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos Sąjungos mastu.

[[ge:lrytas:lrytas:44054297]]

V. Ąžuolas atsakė, kad apie didmeninių degalų tiekėjų viršpelnių apmokestinimą jau buvo kalbama pavasarį. Anot jo, tuomet žadėta, kad Lietuva imsis analogiškų veiksmų, jeigu tokį kelią pasirinks Lenkija, tačiau nei Energetikos, nei Finansų ministerijų rudens darbų programose tokio projekto jis teigė nematantis.

T. Martinaitis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje viršpelnių apmokestinimo klausimas dar nėra galutinai išspręstas. Pasak jo, Lenkijos parlamente priimto įstatymo šalies prezidentas nepasirašė ir perdavė jį svarstyti Konstituciniam Tribunolui. Politiko teigimu, buvo numatyta, kad ši priemonė leistų surinkti daugiau kaip 4 mlrd. zlotų papildomų pajamų ir visus akcizų mažinimus, kuriuos daro Lenkija, pasak politiko, ji tai daro iš savo biudžeto.

Žmonėms yra skausminga

Diskusijoje nuskambėjo ir argumentas, kad dėl sparčiai augančių kainų daugiau pajamų gauna ne tik verslas, bet ir valstybė. V. Ąžuolas teigė, kad esant beveik 6 proc. infliacijai, kuri, anot jo, yra maždaug dukart didesnė nei Europoje, valdžia neturėtų iš kainų augimo papildomai pelnytis.

T. Martinaitis į situaciją žvelgė kitaip. Jis atkreipė dėmesį į šalies ekonomikos ir darbo užmokesčio augimą. Pasak jo, šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas turėtų siekti beveik 3 proc., o vidutinis atlyginimų augimas – apie 10 proc.

„Taip, suprantu, žmonėms yra skausminga, bet šiai dienai, kaip valstybė, mes, matome, dar sugebame išlaikyti tą kainą“, – teigė T. Martinaitis.

Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Dainoras Bradauskas ragino situaciją vertinti ne pagal bendrus ekonominius rodiklius, o atskirai įvertinti skirtingas problemos dalis. Pirmiausia, anot jo, Lietuva negali pakeisti geopolitinės situacijos, kuri daro poveikį degalų kainoms.

Tačiau šalies viduje, D. Bradausko teigimu, viena pagrindinių galimų priemonių yra akcizų mažinimas. Ar tokio sprendimo jau reikia imtis, jo nuomone, turėtų atsakyti ekspertai, tačiau politikas pasigedo aiškios Finansų ministerijos pozicijos.

„Vienintelis būdas, kaip mes galime bandyti įtakoti kažką, tai tik administracinėmis priemonėmis, mažinant akcizą. [...] Bet ar jį reikia daryti, ar nereikia, ar laikas, ar ne laikas, turėtų pasakyti ekspertai. Bet iš Finansų ministerijos šiandien mes negauname nieko“, – kalbėjo D. Bradauskas.

Jis svarstė, kad ministerijai galėjo pritrūkti laiko įsibėgėti, ir pasakojo, jog dieną prieš tai viceministras, atsakinėdamas į parlamentarų klausimus, negalėjo pateikti dalies atsakymų.

Kai kuriems sektoriams degalų brangimas smogia stipriausiai

D. Bradauskas taip pat ragino daugiau dėmesio skirti tiems sektoriams, kuriems degalų brangimas smogia stipriausiai. Pasak jo, gyventojai tam tikra apimtimi gali keisti savo įpročius ir mažinti kelionių skaičių, tačiau verslo galimybės prisitaikyti yra gerokai ribotesnės.

„Kas kenčia? Kenčia mūsų ūkis. Kenčia transporto, pervežimų kompanijos. Kenčia ūkininkai. Va štai čia. Ir mes turime galvoti, kaip sumažinti spaudimą šitos situacijos būtent šiems sektoriams“, – pabrėžė politikas.

Jo teigimu, sprendimų reikėtų ieškoti įvertinus tris pagrindinius aspektus – geopolitines aplinkybes, valstybės turimas priemones degalų kainoms paveikti ir labiausiai nuo jų augimo kenčiančius ekonomikos sektorius.

D. Bradauskas teigė nenorintis skubėti kritikuoti Vyriausybės ar Finansų ministerijos, tačiau susidarė įspūdį, kad ministerija kol kas dar nedirba visu pajėgumu. Parlamentaras ketina siekti susitikimo su finansų ministru ir išsamiau išsiaiškinti, kokią situaciją mato ministerija bei kokius sprendimus svarsto.

„Ne apie asmenį, bet tiesiog norime žinoti situaciją. Bendrausime su ministru, aš pats gal pabandysiu pabendrauti, jeigu pavyks“, – sakė D. Bradauskas.

D. Bradauskas taip pat teigė kol kas nenorintis vertinti naujos Finansų ministerijos vadovybės darbo ar finansų ministro kompetencijos. Anot jo, ministerijoje pradėjo dirbti nauji žmonės, todėl pirmiausia reikėtų pamatyti, kaip jiems pavyko įsigilinti į situaciją ir pasirengti sprendimams.

„Tai yra visiškai atėję nauji žmonės į Finansų ministeriją ir iš tikrųjų norėtųsi pamatyti, kaip jie yra įsidirbę. [...] Mes pasiruošę padėti“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto narys.

Vis dėlto D. Bradauskas pripažino, kad kol kas informacijos iš Finansų ministerijos pasigenda. Pasak jo, po vasaros įvyko pirmasis Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, tačiau į dalį parlamentarų užduotų klausimų atsakymų nebuvo gauta.

Paklaustas, ar dėl to jam kyla abejonių dėl finansų ministro kompetencijos, D. Bradauskas nuo vertinimų susilaikė.

„Aš negaliu atsakyti jums į šitą klausimą, kol aš su finansų ministru gyvai nesusitikęs, nepasikalbėjęs ir neišgirdęs jo komentarų“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44054360]]

Kalbėdamas apie galimus sprendimus dėl aukštų degalų kainų, parlamentaras dar kartą pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų įvertinti situaciją ir nuspręsti, kada valstybei jau būtina įsikišti į rinką administracinėmis priemonėmis. Viena pagrindinių tokių priemonių, jo vertinimu, būtų akcizų mažinimas.

„Reikia žiūrėti, kada taikyti administracines priemones, įsikišti į rinką. Mes galime reguliuoti tik per akcizo mažinimą, daugiau mes negalime nieko čia padaryti“, – teigė D. Bradauskas.

Sako, kad mokesčių mažinimo poveikis būtų ribotas

Buvęs finansų ministras K. Vaitiekūnas pripažino nežinantis, kokios konkrečios priemonės šiuo metu svarstomos Finansų ministerijoje, tačiau pritarė D. Bradausko minčiai, kad Lietuvos galimybės reaguoti į dėl geopolitinių aplinkybių išaugusias degalų kainas yra ribotos.

Jis priminė, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi ir pavasarį. Tuomet, pasak K. Vaitiekūno, svarstant galimas priemones buvo prieita prie išvados, kad mokesčių mažinimas galėtų turėti tik ribotą poveikį galutinei degalų kainai.

„Jeigu dabar kaina, kalbame, apie 2–2,20 euro, tai tu ten sureaguoti gali, na, 6 centais, 10 centų, jeigu jau labai daug resursų tam mesi – 15 centų“, – aiškino buvęs finansų ministras.

K. Vaitiekūnas priminė, kad ankstesnį kartą valdžia siekė bent jau negauti papildomų pajamų iš dėl išaugusių degalų kainų padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio. Tai, anot jo, tapo viena iš trumpalaikių priemonių.

Vis dėlto buvęs finansų ministras siūlytų daugiau dėmesio skirti ne trumpalaikiam kainų mažinimui, o sprendimams, kurie ilgainiui sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tarp jų jis įvardijo atsinaujinančios energetikos plėtrą ir didesnį elektra varomų automobilių prieinamumą.

„Tos priemonės jau turėtų tokį fundamentalesnį poveikį, bet, aišku, čia ir dabar jos dabar efekto neduoda. Jas pradėjus daryti, jos efektą duoda po ganėtinai daug laiko, kol pajėgumai yra išvystomi, kol kainos sureaguoja“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Kartu jis dar kartą akcentavo geopolitinį nestabilumą, kuris, jo vertinimu, ir toliau išliks vienu svarbiausių degalų kainas veikiančių veiksnių. Todėl ilgalaikius energetikos sprendimus, pasak K. Vaitiekūno, reikėtų derinti ne tik prie Lietuvos, bet ir prie platesnių Europos interesų.

D. Bradauskas, reaguodamas į K. Vaitiekūno teiginį apie ribotą akcizų mažinimo poveikį, pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus būtina pamatyti konkrečius skaičiavimus. Pasak jo, reikėtų įvertinti ne tik tai, kiek sumažėtų degalų kaina, bet ir ar mažesni akcizai padėtų Lietuvos rinkai konkuruoti su kaimynine Lenkija.

„Ar mes tą akcizą sumažinę, sumažinę kainas, galime konkuruoti su Lenkijos rinka, pavyzdžiui, kad mūsų vežėjai nesipiltų ten, o piltųsi Lietuvoje? Na, vis tiek tai yra apyvarta“, – kalbėjo D. Bradauskas.

Jo teigimu, jeigu akcizų sumažinimas nepakeistų situacijos tiek, kad degalus Lietuvoje pirkti taptų patraukliau, tokios priemonės nauda būtų abejotina. Kita vertus, transporto ir žemės ūkio sektoriams net kelių centų skirtumas dėl suvartojamo degalų kiekio gali tapti reikšmingas.

„Vežėjui keli centai, ūkininkui keli centai – per kiekį tai susidaro, tai yra be galo svarbu“, – pabrėžė parlamentaras. Vis dėlto, anot jo, sprendžiant dėl akcizų būtina vertinti ir bendrą poveikį valstybės biudžeto pajamoms.

Verslui keli centai gali reikšti milijonus

V. Ąžuolas laikėsi kitokios pozicijos ir tikino, kad akcizų mažinimo poveikis būtų juntamas. Pasak jo, Seime dar praėjusią kadenciją buvo pateikta projektų, numatančių dalies akcizų grąžinimą, todėl esą nereikėtų kurti visiškai naujo mechanizmo.

„Jau yra išbandyta ir atrasta. Seime yra pateikti dar praėjusios kadencijos projektai dėl akcizų grąžinimo. Tai jeigu kitos Europos šalys tą daro, tai ir mes tą turime daryti“, – teigė V. Ąžuolas.

Jo vertinimu, ypač didelę reikšmę net nedidelis degalų kainos sumažėjimas turėtų žemdirbiams ir transporto bendrovėms, kurios sunaudoja didelius kiekius degalų.

[[ge:lrytas:lrytas:44054364]]

„Jiems yra brangus kiekvienas centas. Supraskite, tas vienas, du ar penki centai – milijonais pavirsta“, – sakė politikas.

V. Ąžuolas pasakojo kalbėjęsis su Lietuvoje krovinius vežančiomis įmonėmis, kurioms 5–10 centų degalų kainos skirtumas, anot jo, gali lemti, ar konkretų mėnesį jos baigs nuostolingai, ar pelningai.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad brangstantys degalai jau perkeliami į kitų prekių kainas. Pasak jo, dalis verslo kainodarą pradėjo tiesiogiai sieti su kuro kainų pokyčiais, todėl degalų brangimas ilgainiui persiduoda ir vartotojams.

Kalbėdamas apie galimus valstybės biudžeto praradimus sumažinus akcizus, V. Ąžuolas pakartojo savo ankstesnę poziciją – dalį dėl infliacijos gautų papildomų pajamų valstybė galėtų grąžinti gyventojams.

„Jeigu iš infliacijos, kainų didėjimo susirinkai perteklinių pajamų, tai dalį tų pajamų ir atiduok žmonėms. Čia yra teisinga“, – teigė jis.

Siūlo kalbėti ne tik apie akcizus

T. Martinaitis savo ruožtu ragino neskubėti ir prieš priimant reikšmingus sprendimus įvertinti tiek jų naudą, tiek galimus praradimus. Pasak jo, Lietuvoje benzinui ir dyzelinui taikomi akcizai šiuo metu iš esmės atitinka Europos Sąjungos vidurkį.

Tačiau politikas atkreipė dėmesį, kad diskusijoje apie degalų kainas pernelyg susitelkiama į akcizus, nors galutinei kainai įtakos turi ir kitos dedamosios. Viena jų, anot T. Martinaičio, yra biodegalų dalis.

Jis priminė Lietuvos įsipareigojimus iki 2030 metų didinti biodegalų dalį transporte. Pasak parlamentaro, biodegalai šiuo metu yra brangesni už įprastus iškastinius degalus, todėl jų naudojimo reikalavimai taip pat prisideda prie dyzelino kainos.

„Preliminariais paskaičiavimais, pagal ekspertų paskaičiavimus, tai sudaro kainos didėjimą šiandien dyzeline apie 10 procentų“, – teigė T. Martinaitis.

Pasak jo, tokie reikalavimai buvo nustatyti siekiant skatinti alternatyvių degalų rinką ir įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, tarp jų – mažinti CO2 emisijas. Tačiau dabartinė situacija, politiko vertinimu, verčia kelti klausimą, ar anksčiau iškelti tikslai nebuvo pernelyg ambicingi ir ar jų nereikėtų peržiūrėti.

Įžvelgia dar vieną grėsmę – degalų gali pradėti trūkti

Diskusijoje V. Ąžuolas atkreipė dėmesį ir į kitą galimybę mažinti degalų kainas – peržiūrėti jų sudėties reikalavimus. Pasak politiko, būtent iš Energetikos ministerijos buvo tikimasi konkrečių sprendimų šioje srityje.

„Pavyzdys: žiemą į dyzelį pilti sintetinį priedą – 10 centų pabrangsta litras. Pavyzdžiui, aliejus, iš kurio degalai gaminami Lietuvoje, tą kainą pakelia tik vienu centu“, – teigė V. Ąžuolas.

Anot jo, kai kurios valstybės šaltuoju metų laiku atsisako brangesnio priedo, o šiltuoju laikotarpiu naudoja didesnę biodegalų dalį. Tokiu būdu, V. Ąžuolo vertinimu, būtų galima ieškoti papildomų galimybių mažinti galutinę degalų kainą.

Į ankstesnę diskusiją dėl akcizų mažinimo poveikio grįžęs K. Vaitiekūnas patikslino savo žodžius, kad tokios priemonės „neduoda efekto“. Pasak jo, poveikį pajustų tiek daug degalų naudojančios įmonės ir ūkininkai, tiek savo išlaidas kruopščiai skaičiuojantys gyventojai, tačiau toks sprendimas iš esmės nepakeistų susiklosčiusios situacijos.

„Be abejo, tas, kas skaičiuos savo išlaidas – tai gali būti ir transporto įmonė, ir ūkininkas, ar tas pats žmogus, kuris mėnesio gale viską labai kruopščiai susiveda, – tai, žinoma, kad tas efektas, koks jis bebūtų, yra. Bet iš esmės tas situacijos nepakeis“, – aiškino buvęs finansų ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkija, Švedija ir kitos valstybės yra taikiusios priemones degalų kainoms mažinti, tačiau pabrėžė, kad tokie sprendimai valstybei vis tiek kainuoja. Mažinant mokesčius ir dėl to netenkant dalies biudžeto pajamų, lėšų gali pritrūkti kitoms sritims arba tekti daugiau skolintis.

K. Vaitiekūnas nesutiko ir su V. Ąžuolo teiginiu, kad dėl infliacijos papildomai surinktas pajamas reikėtų „atiduoti žmonėms“. Pasak jo, valstybės surenkamos pajamos ir taip panaudojamos visuomenės poreikiams – keliams, švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims finansuoti.

„Tikrai viskas, kas surenkama į biudžetą, yra išleidžiama paskui keliams remontuoti, mokytojams atlyginimus mokėti, sveikatos apsaugai. Tai visas tas ratas taip ir sukasi“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Jo vertinimu, stipriai sumažinus akcizus ar kitus mokesčius ir susidariusį pajamų trūkumą dengiant skolintomis lėšomis, problema būtų tik nukeliama į ateitį. Todėl trumpuoju laikotarpiu administracinėmis priemonėmis galima sumažinti kainų spaudimą, tačiau greito sprendimo, kuris iš esmės pakeistų situaciją, nėra.

T. Martinaitis priminė dar vieną akcizų aspektą – dalis iš jų gaunamų pajamų skiriama Gynybos fondui. Todėl, jo teigimu, svarstant akcizų mažinimą kartu būtina vertinti ir valstybės įsipareigojimus stiprinti gynybą.

Diskusijai pasisukus apie gynybos finansavimą, T. Martinaitis pripažino, kad turimas lėšas būtina panaudoti efektyviau, o viešųjų pirkimų procesams trukdo klaidos, sudėtingos procedūros ir biurokratiniai barjerai. V. Ąžuolas savo ruožtu pateikė Vokietijos pavyzdį – jo teigimu, šioje šalyje didesnės nei 20 mln. eurų vertės gynybos pirkimams reikalingas parlamente. Jis teigė keliantis klausimą, ar panašų skaidrumo mechanizmą būtų galima taikyti ir Lietuvoje.

Perspėjo apie galimą degalų deficitą

D. Bradauskas diskusijoje išskyrė dar vieną, jo vertinimu, svarbią riziką. Pasak parlamentaro, Lietuvai reikėtų ruoštis ne tik tolesniam degalų brangimui, bet ir galimam jų trūkumui.

[[ge:lrytas:lrytas:44054295]]

„Mes galime susidurti ne tik su kainų kilimu, mes galime susidurti su kuro deficitu“, – perspėjo D. Bradauskas.

Jo teigimu, geopolitinės situacijos Lietuva pakeisti negali, todėl šiuo metu svarbu ne tik ieškoti būdų sušvelninti kainų augimą, bet ir pasirūpinti pakankamomis energetinių išteklių atsargomis.

„Mums reikia kaupti rezervą. Mums reikia didinti rezervą, nes mes galime susidurti su situacija – su kuro trūkumu. O čia bus tada tikra bėda“, – sakė politikas.

D. Bradausko nuomone, reikėtų didinti tiek naftos produktų, tiek gamtinių dujų rezervus ir ypač atsakingai pasirengti žiemai. Jis teigė manantis, kad kai kurių atsargų reikėtų turėti bent dvigubai daugiau, tačiau konkrečių šiuo metu sukauptų rezervų dydžių neįvardijo.

V. Ąžuolas taip pat tvirtino ne vienus metus keliantis šį klausimą. Jis atkreipė dėmesį į gamtinių dujų rezervą, skirtą būtiniems vartotojams.

„Aš keliu tą problemą – kodėl „Ignitis“ dujų rezervą turi tik vienam mėnesiui būtiniems vartotojams? Tai reiškia, kad visą verslą turime išjungti ir palikti tik buitinius“, – teigė V. Ąžuolas.

Pasak jo, praėjusią žiemą jau buvo priartėta prie situacijos, kai galėjo prireikti naudoti rezervą, nors dujų tiekimo sutrikimų nebuvo. V. Ąžuolas teigė Energetikos ministerijos klausęs, ar ketinama rengti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų didinti privalomas atsargas, tačiau konkrečių sprendimų kol kas pasigedo.

Dėl energetinių rezervų – daugiau klausimų nei atsakymų

Diskusijai pasisukus apie Lietuvos energetinius rezervus paaiškėjo, kad patys Seimo nariai neturi tikslių duomenų, kiek šiuo metu yra sukaupta naftos produktų ir gamtinių dujų atsargų. T. Martinaitis teigė pasitikintis už rezervų kaupimą atsakingais specialistais, tačiau pripažino konkrečių skaičių nežinantis.

„Jeigu kyla abejonių, galima padaryti parlamentinės kontrolės procedūrą ir tikrai pažiūrėti konkrečiai, kad tie žmonės ant stalo padėtų skaičius, kad matytume aiškią strategiją ir kas yra daroma“, – sakė T. Martinaitis.

Jis kartu atkreipė dėmesį, kad sprendimas dabartinėmis aukštomis rinkos kainomis sukaupti dvigubai ar trigubai didesnes atsargas taip pat turėtų savo kainą ir galėtų paveikti bendras energijos išteklių sąnaudas.

D. Bradauskas patikslino neteigęs, kad atsakingos institucijos nieko nedaro. Jo nuomone, šiuo metu svarbiausia įvertinti geopolitines rizikas ir pasirūpinti didesnėmis atsargomis, tačiau parlamentarai esą neturi pakankamai informacijos apie realią situaciją.

Buvęs finansų ministras K. Vaitiekūnas prisiminė, kad Lietuvos naftos produktų rezervas turėtų siekti maždaug 93–95 dienų poreikį. Jo teigimu, pavasarį buvo panaudota nedidelė jo dalis, tačiau ar atsargos jau atkurtos, jis sakė šiuo metu nežinantis.

Kalbėdamas apie gamtines dujas, K. Vaitiekūnas pasakojo, kad dar jam vadovaujant Finansų ministerijai šiuo klausimu buvo nuolat bendraujama su „Ignitis“. Anot jo, tuo metu bendrovė buvo užsitikrinusi maždaug pusei sezono reikalingą dujų kiekį, o vasaros pradžioje jau buvo užsitikrintas 2026 metams reikalingas kiekis.

[[ge:lrytas:lrytas:44054296]]

Vis dėlto jis pabrėžė, kad energijos tiekimo užsitikrinimas nebūtinai reiškia fiziškai saugomą rezervą – dalis reikiamo kiekio gali būti perkama iš anksto sudarant ateities sandorius.

„Tas užtikrinamas kiekis nebūtinai kažkur guli fiziškai, bet tiesiog yra ateities sandoris. Tai reiškia, kad tavo krovinys atkeliaus, kai yra sutarta ateityje“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

Anot jo, perkant dujas iš anksto tenka spręsti ir kainos dilemą – užsitikrinti tiekimą tuo metu esančia aukštesne kaina ar laukti tikintis, kad ji sumažės. K. Vaitiekūnas prisiminė laikotarpį, kai dujų kaina nuo įprastų maždaug 30–35 eurų už megavatvalandę buvo pakilusi iki maždaug 50 eurų.

V. Ąžuolas kritikuoja „Ignitis“ sprendimus

V. Ąžuolas savo ruožtu kritikavo ankstesnius „Ignitis“ sprendimus dėl dujų pirkimo. Jo teigimu, bendrovė anksčiau buvo įsigijusi dujų tuo metu, kai jų kaina buvo aukšta, o dėl to Lietuvos vartotojams vėliau teko mokėti daugiau.

Politikas taip pat tvirtino ne kartą raginęs bendrovę didesnius dujų kiekius pirkti tuomet, kai rinkoje kainos būna mažesnės.

„Aš „Ignitis“ kiekvienais metais klausiu: va, maža kaina pavasarį – užsipirkinėkite. Jie tempia, tempia. Dabar girdžiu – užsipirkome 10 laivų į priekį 10 metų, kai aukščiausia kaina. Na, va, kur yra ta atsakomybė?“ – klausė V. Ąžuolas.

D. Bradauskas pabrėžė, kad kalbėdamas apie būtinybę didinti rezervus turi omenyje būtent fiziškai Lietuvoje sukauptas atsargas, o ne vien ateities sandoriais užsitikrintą tiekimą.

„Aš kalbu apie fizinį, konkretų kiekį. Mes turime taip, ūkiškai pasakius, turime dar vieną bačką benzino turėti, turime dar turėti vieną bačką dujų ir dar vieną bačką naftos“, – sakė parlamentaras.

Jo vertinimu, esant dabartinei geopolitinei situacijai, Lietuva turėtų turėti daugiau realiai sukauptų atsargų, kurios sutrikus tiekimui suteiktų daugiau laisvės ir laiko reaguoti.

T. Martinaitis sutiko, kad energetinis saugumas yra svarbi valstybės saugumo dalis ir dabartinėmis aplinkybėmis didesnis atsargumas yra pagrįstas. Tačiau, anot jo, prieš teigiant, kad rezervų kaupiama per mažai ar tai daroma netinkamai, reikėtų turėti konkrečius duomenis.

Tuo metu V. Ąžuolas teigė Energetikos ministerijos atstovų jau prašęs tokius duomenis pateikti Seimo komitetui.

„Naftos duomenis žodžiu pasakė, o popieriuje nepateikė. [...] Žadėjo. Bet, žinote, žadėjo labai dažnai ir baigėsi pažadais“, – kritikavo politikas.

K. Vaitiekūnas atkreipė dėmesį ir į praktinę problemą – norint didinti fiziškai laikomas atsargas reikia turėti pakankamai infrastruktūros joms saugoti.

Įžvelgia riziką, kad kai kam krizė naudinga

Diskusijos pabaigoje politikų buvo paklausta, ar dabartinė situacija, kai energijos išteklių kainos išlieka aukštos, gali būti naudinga tam tikroms bendrovėms ar rinkos dalyviams.

„Kiekviena šalis galvoja apie save, o mes turime kalbėti apie Lietuvą ir ką mes dabar darome. Deja, bet mūsų energetika gyvena rožinėmis svajonėmis. ESO galvojo, kad audrų daugiau nebus ir nepasiruošė tam, o su rezervais lygiai tas pats“, – kritikavo V. Ąžuolas.

D. Bradauskas pabrėžė neturintis konkrečių duomenų apie Lietuvos įmones, todėl nenorintis daryti tokių išvadų. Vis dėlto, kalbėdamas apie pasaulinę rinką, jis teigė, kad iš aukštų kainų gali laimėti bendrovės, kurios anksčiau pigiau sudarė ateities sandorius, turi sukaupusios fizinių atsargų ar išgauna energijos išteklius.

„Aš faktų neturiu ir aš, skaičių neturėdamas, galiu tik daryti prielaidas“, – pabrėžė D. Bradauskas.

Pasak jo, kai kuriems naftos rinkos dalyviams aukštos kainos gali reikšti didesnį pelną, todėl jų interesai nebūtinai sutampa su vartotojų interesu kuo greičiau sulaukti kainų kritimo.

Vis dėlto svarbiausiu klausimu D. Bradauskas laikė ne galimus rinkos dalyvių pelnus, o tiekimo saugumą.

„Svarbu, kad nepritrūktų mums. Svarbu, kad nebūtų deficito“, – apibendrino parlamentaras.

Lietuvai gali tekti ruoštis blogiausiam scenarijui: degalų kainos – ne vienintelė problema (15)