Degalai brangsta, o jų gamintojai kraunasi turtus: „Orlen“ – tarp lyderių (1)

2026 m. rugsėjo 24 d. 10:03
Lrytas.lt
Degalų, ypač dyzelino, kainos kyla sparčiau nei naftos. Daugiausia – dėl išaugusių naftos perdirbimo įmonių maržų. O naftininkų kompanijų pelnai ir akcijų kainos auga lyg ant mielių, skelbia „Euronews“.
Daugiau nuotraukų (7)
Neseniai Europos centrinio banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde paskelbė, jog prieš pusmetį dar mažai kas nutuokė, kas yra naftos perdirbimo maržos. „Dabar visi žinome, apie ką kalbama“, – cituoja ją „Euronews“.
ECB duomenimis, energijos išteklių kainų metinė infliacija rugpjūtį siekė 14,3 proc., kai liepą dar tebuvo 10,3 proc. Iš dalies tą lėmė skystojo kuro perdirbimo maržos. ECB skaičiavimais, kalbant apie dyzeliną jos dabar sudaro 41 centą už litrą.
Tai lėmė ir didžiulius naftos perdirbimo sektoriaus įmonių akcijų kainų bei pelnų šuolius. „Euronews“ surikiavo, kokios Europos kompanijos iš tokios situacijos pasipelnė labiausiai.

Rudenį maisto kainos gali nemaloniai nustebinti: prakalbo, ką matysime lentynose

10 vieta – „Total Energies“ (Prancūzija)
Jos akcijos per šiuos metus pabrango 40,58 proc.
Ši kompaniją antrąjį ketvirtį uždirbo 5,3 mlrd. eurų pakoreguoto grynojo pelno. Pinigų srautai iš veiklos siekė 9,8 mlrd. JAV dolerių (8,6 mlrd. eurų).
Jos naftos perdirbimo marža Europoje išaugo nuo 4,7 iki 13,5 JAV dolerių už barelį.
„TotalEnergies“ trečiojo ketvirčio rezultatus skelbia spalio 29 d. Analitikai prognozuoja 54,2 mlrd. JAV dolerių (47,5 mlrd. eurų) pajamas, t. y. 24 proc. daugiau nei pernai, o pakoreguotą pelną vienai akcijai – 3,14 JAV dolerių, t. y., 77 proc. daugiau.
9 vieta – „Eni SpA“ (Italija)
Nuo sausio įmonės akcijų kaina pakilo 44,9 proc. Italijos energetikos grupė daugiau nei padvigubino pakoreguotą grynąjį pelną iki 2,33 mlrd. eurų ir padidino akcijų supirkimą iki 3,4 mlrd. eurų.
8 vieta – OMV (Austrija)
Šios bendrovės akcijų kaina šiais metais pakilo 48,7 proc. Jos naftos perdirbimo gamyklos veikė 90 proc. pajėgumu, palyginti su 83 proc. prieš metus, nors laikinos reguliavimo priemonės, ypač Rumunijoje ir Austrijoje, ribojo šį augimą.
OMV tarpinius rezultatus skelbs spalio 29 d. Analitikai prognozuoja 7,7 mlrd. eurų pajamas, t. y., 23 proc. daugiau nei prieš metus, ir 2,77 euro pelną vienai akcijai – 49 proc. daugiau.
7 vieta – „Galp“ (Portugalija)
Įmonės akcijos šįmet pabrango 49,28 proc. Visos grupės pakoreguotas grynasis pelnas padidėjo 45 proc. iki 540 mln. eurų, o jos naftos perdirbimo marža beveik patrigubėjo iki 16,8 USD už barelį.
6 vieta – „Romgaz“ (Rumunija)
Akcijos šiais metais pabrango 53,6 proc. Tiesa, Rumunijos valstybinė įmonė parduoda gamtines dujas reguliuojamomis kainomis ir neperdirba naftos.
5 vieta – „Orlen“ (Lenkija)
Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“ valdančios kompanijos akcijų kaina šiais metais padidėjo 55,59 proc.
Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos perdirbimo įmonė antrąjį ketvirtį uždirbo 76,5 mlrd. zlotų (17,5 mlrd. EUR) pajamų ir 7,68 mlrd. zlotų (1,75 mlrd. EUR) grynojo pelno – daugiau nei penkis kartus daugiau nei praėjusiais metais. Prie to prisidėjo rekordinis pelnas iš degalinių užsienyje.
Bendrovė savo trečiojo ketvirčio rezultatus skelbs iki lapkričio 5 d. Analitikai prognozuoja 63,4 mlrd. zlotų (14,5 mlrd. EUR) pajamas (4 proc. daugiau nei prieš metus) ir 5,52 zloto (1,26 EUR) pelną vienai akcijai – beveik tris kartus didesnį nei praėjusiais metais.
4 – „Vår Energi“ (Norvegija)
Akcijų vertė išaugo 56,2 proc. Skirtingai nei naftos perdirbimo gamyklų, Norvegijos bendrovės akcijų kilimas yra tiesiogiai susijęs su naftos ir dujų gavyba.
Antrąjį ketvirtį produkcija, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 31 proc. iki 376 000 barelių naftos ekvivalento per dieną. Atskaičius mokesčius įmonės pajamos siekė 2,1 mlrd. JAV dolerių (1,84 mlrd. eurų).
Didžiosios Europos naftos kompanijos gerokai pasipelnė iš padidėjusios perdirbimo maržos. <br>V.Ščiavinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (7)
Didžiosios Europos naftos kompanijos gerokai pasipelnė iš padidėjusios perdirbimo maržos. 
V.Ščiavinsko nuotr.
Liepos mėnesį „Vår Energi“ susitarė susijungti su „BlueNord“, sukurdamos tai, ką bendrovės apibūdina kaip didžiausią nepriklausomą naftos ir dujų gamintoją Europoje.
3 vieta – „Equinor“ (Norvegija)
Akcijų vertė šįmet pakilo 67,9 proc. Antrąjį ketvirtį pakoreguotas veiklos pelnas siekė 11,48 mlrd. JAV dolerių (10,07 mlrd. eurų). Pakoreguotas pelnas vienai akcijai siekė 1,33 JAV dolerio (1,17 euro), o gamyba išaugo 3 proc.
„Equinor“ gauna naudos iš atnaujinto Europos dėmesio energetiniam saugumui, nes Norvegija išlieka pagrindine žemyno vamzdynų dujų tiekėja ir svarbiu žalios naftos šaltiniu.
2 vieta – „Neste“ (Suomija)
Suomijos kompanijos akcijos per šiuos metus pabrango net 76,4 proc. O finansiniai rezultatai puikiai parodo, kaip įmonei naudingos išaugusios perdirbimo maržos.
Palyginamasis „Neste“ EBITDA (veiklos pelnas neatskaičius nusidėvėjimo, amortizacijos ir vienkartinių išlaidų) antrąjį ketvirtį pasiekė rekordinį 1,2 mlrd. eurų lygį, palyginti su 341 mln. eurų prieš metus.
Naftos produktų verslo įnašas išaugo daugiau nei dvigubai iki 334 mln. eurų, daugiausia dėl išskirtinai didelių dyzelino ir reaktyvinio kuro pelno maržų.
Pelnas vienai akcijai šoktelėjo iki 1 euro, palyginti su penkių centų nuostoliu prieš metus.
1 vieta – „Repsol“ (Ispanija)
Akcijų kaina pakilo net 87,2 proc. – tai geriausias rezultatas tarp didžiausių Europos energetikos bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija siekia bent 10 mlrd. eurų.
Pakoreguotas grynasis įmonės pelnas pirmąjį pusmetį pasiekė 2,71 mlrd. eurų. Vien pramonės padalinys, įskaitant naftos perdirbimą, iš šios sumos uždirbo 1,68 mlrd. eurų, palyginti su vos 235 mln. eurų prieš metus.
Tikimasi, kad 2026 m. pajamos išaugs daugiau nei 31 proc. Tačiau analitikai prognozuoja beveik 17 proc. sumažėjimą kitais metais – tai didžiausias numatomas nuosmukis tarp dešimties bendrovių.
PKN OrlenOrlen LietuvaNafta
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.