Gal šitas jau per didelis ryklys?
Kai pradėjome rinkti konferencijos „Rytojaus standartas“ pranešėjus, kartais suabejodavau: gal šitas jau per didelis „ryklys“? Ir iš karto sau užduodavau klausimą – o kas blogiausio gali nutikti? Pasakys „ne“? Bet aš juk nieko neprarasiu. Ir skambindavau.
Konferencijos idėja labai stipriai tikiu, matau ją savo galvoje – žmones, sceną, pranešėjus bei atmosferą. Tas tikėjimas natūraliai persiduoda ir pokalbiuose. Nuo pat pradžių man nereikėdavo gudriai pardavinėti konferencijos – tiesiog pasakodavau, ką kuriame, kodėl tai darome ir kokius žmones norime suburti.
Per tuos pokalbius pastebėjau dar vieną įdomų dalyką. Su milijoninius verslus sukūrusiais žmonėmis dažniausiai kalbėdavomės labai žmogiškai ir maloniai. Ir net susidariau įspūdį, kad kuo žmogus daugiau pasiekęs, tuo mažiau jam reikia tai demonstruoti.
O jei kas nors atsisakydavo dalyvauti, dažniausiai dėl labai paprastos priežasties – tą dieną jau būdavo užimtas.
Pokalbis, kurio galėjo net nebūti
Panaši situacija nutiko ieškant konferencijos partnerių. Į mūsų BNI verslininkų susitikimą atėjo vienos įmonės atstovė. Aš net nepagalvojau, kad šią įmonę galėtų sudominti „Rytojaus standarto“ rėmimas. Bet Eglė Pilypaitė, su kuria kartu organizuojame šią konferenciją, nuėjo pasikalbėti ir paaiškėjo, kad konferencija ir partnerystės galimybė ją labai sudomino.
Jeigu Eglė būtų pagalvojusi taip pat kaip aš, mes būtume ieškoję toliau, o potencialus partneris net nebūtų sužinojęs, ką galime jam pasiūlyti.
Dar viena panaši situacija nutiko kreipiantis į „Natūralias idėjas“. Žinojau jų darbus ir mačiau, kokio masto renginiuose jie dalyvauja. O mūsų konferencijoje – „tik“ 400 verslo žmonių, be to, tai pirmasis mūsų organizuojamas „Rytojaus standartas“.
Bet tada vėl grįžau prie to paties klausimo – o kas blogiausio gali nutikti? Parašiau. „Natūralios idėjos“ sutiko iš karto.
Tokios situacijos labai gerai parodo, kiek daug sprendimų versle priimame remdamiesi ne faktais, o savo pačių susikurtomis prielaidomis. Mes nežinome, ko tuo metu ieško kita įmonė, kokią auditoriją ji nori pasiekti, kokius projektus nori išbandyti ar su kokiais žmonėmis nori užmegzti ryšį.
Etiketė kartais apsaugo nuo nepatogaus „ne“
Kodėl taip darome? Manau, viena iš priežasčių labai paprasta – taip saugiau. Jeigu pats sau pasakai „jis vis tiek nesutiks“, nebereikia skambinti. Nereikia rizikuoti išgirsti „ne“ ir pasijusti per mažu. Etiketė tampa patogiu pasiteisinimu neveikti.
Organizuodamas „Rytojaus standartą“ ne kartą išgirdau „taip“ iš žmonių, kuriems prieš kreipdamasis mintyse beveik buvau priklijavęs etiketę „per dideli mums“.
Susiję straipsniai
Lapkričio 11 dieną „Žalgirio“ arenos amfiteatre susitiks 400 verslininkų ir vadovų. Tikiu, kad tą dieną jie ne tik klausysis pranešimų, bet ir kalbėsis tarpusavyje, dalinsis idėjomis ir susipažins su žmonėmis, prie kurių kitomis aplinkybėmis galbūt nebūtų priėję.
Nes kartais vertingiausias verslo ryšys prasideda būtent nuo žmogaus, kuriam iš pradžių buvome priklijavę etiketę „ne man“.
Eugenijus Mačiukas – video marketingo agentūros „Mačiukas Media“ vadovas ir konferencijos „Rytojaus standartas“ organizatorius.