Rugsėjį miestą sukausčius spūstims iškilo daugybė klausimų ir dėl pertvarkos Vilniaus Šiaurės miestelyje, tad pirmiausia teks ištirti transporto srautus.

Paskutiniame savivaldybės Miesto plėtros komiteto posėdyje svarstant prekybos komplekso „Banginis“ teritorijos pertvarkymo klausimus pagaliau pasigirdo kalbos ne vien apie būsimų pastatų aukštį ar skaičių.

Paliestos ir transporto srautų, socialinės infrastruktūros, teritorijų planavimo procedūrų temos. Juk Šiaurės miestelyje automobilių eilės nutįsta ne tik piko valandomis.

O pastačius dar beveik 1500 butų iš šios vietos į gatves išriedėtų dar mažiausiai 2 tūkst. automobilių.

[[ge:lrytas:lrytas:44043966]]

Įspėjo praėjusiais metais

Minėtame posėdyje miesto vyriausiajai architektei Laurai Kairienei užsiminus, kad transporto srautus vertins pats teritorijos plėtotojas – prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Baltic Shopping Centers“, kilo Šiaurės miestelio bendruomenės atstovų nepasitenkinimas.

[[ge:lrytas:lrytas:43981654]][[ge:lrytas:lrytas:44044829]][[ge:lrytas:lrytas:43990198]]

Pasirodo, savivaldybė plėtotojui jau suformulavo užduotį, atsakymus žadama pateikti rugsėjį.

Bendruomenės atstovai klausė, kokia užduotis suformuluota: ar bus vertinamas visų jau suplanuotų ir planuojamų projektų bendras poveikis, ar gautų rezultatų pagrįstumą įvertins nešališkas ekspertas.

Tiesa, posėdyje aiškiai įvardyta, kad Kareivių gatvės pralaidumas yra per mažas.

Svarstydama „Banginio“ projektą Vilniaus regioninės architektūros taryba dar praėjusiais metais kritikavo transporto schemą. Mat buvo pateiktas tik gatvių tinklas, bet trūko srautų analizės, o siūlomas transporto mazgas, anot architektų, nėra iki galo integruotas – jis iškrinta iš kuriamo konteksto.

Plėtotojas pažadėjo transporto mazgą prie „Banginio“ palikti.

„Dar labiau užsikimš jau dabar sunkiai išvažiuojamos gatvės, tiltai į Antakalnį ir centrą.

Gretimų parduotuvių automobilių stovėjimo aikštelės virs kvartalo gyventojų parkavimo vietomis. Stigs mokymo įstaigų“, – vardijo problemas ir statybų versle besisukantis Paulius Grigas.

Įvertinti visus projektus

Miesto plėtros komiteto posėdyje L.Kairienė pareiškė, kad nemato poreikio rengti platesnės urbanistinės studijos, kadangi tokios studijos reikalingesnės užmiesčio teritorijoms, o Šiaurės miestelis – jau susiformavusi miesto dalis, kuri bus tik keičiama.

Šiaurės miestelio bendruomenė nesutiko ir dėl to: aplink vienas po kito įgyvendinami nauji projektai, kyla pastatai, jų atsiras ir ateityje.

Bendruomenės nuomone, todėl reikia vertinti ne tik „Banginio“ sklypą, bet visą Šiaurės miestelyje ir Žirmūnuose jau vykstančią bei planuojamą plėtrą – susisiekimą, socialinę infrastruktūrą, želdynus ir viešąsias erdves: „Esant tokiai intensyviai jau susiformavusios miesto dalies plėtrai privaloma vertinti jos visumą, o ne atskirai kiekvieną projektą.“

Kilo klausimų dėl sandorio

Kliūva ir beveik 6 hektarų valstybinės žemės sklypo P.Lukšio gatvėje, kuriame šiuo metu įsikūręs prekybos kompleksas „Banginis“, pardavimo aplinkybės.

Šiaurės miestelio bendruomenė rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsamiai ištirti šio ne aukciono būdu įvykusio sandorio detales, o skundą papildė naujais argumentais bei teismų praktika.

Pagrindinis bendruomenės keliamas klausimas – ar 5,8740 hektaro valstybinės žemės sklypo pardavimas buvo būtinas būtent esamiems prekybos statiniams eksploatuoti.

Gyventojai pabrėžė, kad dar iki sandorio buvo viešai žinomi planai keisti teritorijos paskirtį į gyvenamąją.

[[ge:lrytas:lrytas:44050486]]

Taip pat keliami klausimai dėl 13,164 mln. eurų siekiančios pardavimo kainos ir to, ar prieš parduodant žemę buvo tinkamai įvertintas viešasis interesas, galimybė išsaugoti dalį teritorijos visuomenės reikmėms, taip pat būsimas infrastruktūros trūkumas, ypač turint omenyje, kad naujasis kvartalas smarkiai padidins gyventojų skaičių.

Šiaurės miestelio seniūnaitės Laimos Savanevičienės nuomone, visuomenės įsitraukimas tik patvirtino šios temos svarbą – mažiau nei per parą kreipimąsi į prokuratūrą palaikė daugiau nei 300 žmonių. Anot seniūnaitės, tai aiškus signalas, kad šis klausimas rūpi ne tik aktyviausiems bendruomenės nariams, bet ir platesnei visuomenei.

Teritorija privalo keistis

Tačiau L.Kairienė kartoja – teritorija nekuria pridėtinės vertės ir ji turi keistis: „Mano galva, dabartinė „Banginio“ infrastruktūra nėra jokia pridėtinė vertė. Mes galime ginčytis, į ką gali išvirsti šita teritorija, bet ji negali likti tokia, kokia yra, – didžiulė mašinų parkavimo juosta.

Kas čia tame vertinga? Mes gal susitarkime, į ką ji galėtų virsti, tačiau kad ji turi transformuotis, turbūt klausimų nėra.“

Teritorijos pertvarkymo projektas yra sustojęs, kol nėra gauta transporto srautų analizė. Pasak miesto vyriausiosios architektės, spūsčių padės išvengti planuojama tiesti Šiaurinė gatvė.

„Šiaurinės gatvės yra trys etapai. Pagrindinis yra būtent Žirmūnus sujungti su Šiaurine gatve. Nes Kareivių gatvės niekaip nebeužteks – ji savo darbą padarė. Tikėtina, kad Šiaurinė gatvė, kai ji bus nutiesta, Žirmūnams padės“, – svarstė L.Kairienė.

[[ge:lrytas:lrytas:44049462]]

Bendruomenei keliant klausimus dėl vaikų darželio, poliklinikos ar kitų jai svarbių objektų šioje teritorijoje trūkumo architektė tikino – deramasi su plėtotoju, kad socialinė infrastruktūra čia būtų numatyta. „Banginio“ teritorijoje planuojama įkurti Antakalnio poliklinikos filialą.

P.Grigas atkreipė dėmesį į tai, kad „Banginis“ šiuo metu yra gyvybiškai svarbi vieta tūkstančiams Žirmūnų, Antakalnio, centro ir aplinkinių rajonų gyventojų, kur kasdien sprendžiami buitiniai reikalai – nuo statybinių ar maisto prekių įsigijimo iki sporto klubo. Anot jo, ši teritorija pasižymi tuo, ko trūksta naujiems rajonams, – patogia erdve ir normaliu parkavimu, kuris Vilniuje tampa prabanga.

Atgyvenai laikas trauktis

Buvęs Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis – kitokios nuomonės. Jis priminė, kad „Banginis“ – ta sostinės vieta, kuri pirmoji buvo pertvarkyta. Čia buvęs karinis Šiaurės miestelis tapo atvira miesto dalimi.

„Tapo taip gal kiek naivokai, pagal tų laikų supratimą – užmiesčio tipo prekybos centras su parkingu priešais duris, už jo – jau geriau: gyvenamieji kvartalai, parduotuvėlės pirmuosiuose aukštuose, unikalesnė architektūra. Gal ir visai neblogai kaip paskutiniam praėjusio amžiaus dešimtmečiui“, – įvertino M.Pakalnis.

Jo žodžiais, per tris dešimtmečius prekybos kompleksas susidėvėjo ir teritorijai atsiranda antra galimybė. Architektą nudžiugino „Banginio“ pertvarkymo projektas. Jam patiko kvartalų dydis, pastatų aukštingumas, atskirtos viešosios ir privačios erdvės, gyvi namų pirmieji aukštai.

„Ir visa tai – dabartinėje karščio saloje, angaro ir asfalto lauko vietoje“, – pažymėjo M.Pakalnis.

Besibaiminantiems augančio gyventojų skaičiaus ir automobilių srauto jis sakė, kad toks kvartalas, pastatytas tuščiame lauke už miesto, sukurtų dar daugiau problemų.

Mat pertvarkyto „Banginio“ kvartalo gyventojai galės naudotis greta esančiu viešuoju transportu, vaikai – eiti į greta esančias mokyklas ir darželius.

Vizija – žalias ir bendruomeniškas kvartalas

„Baltic Shopping Centers“ planuoja pertvarkyti jai priklausančią prekybos centro beveik 6 hektarų ploto teritoriją – „Banginis“ būtų iškeltas į kitą vietą. O „Banginio“ vietoje iškiltų septynių ar devynių aukštų daugiabučiai su 1417 naujų butų ir komercinėmis patalpomis.

Kvartalo pertvarkos architektai skelbė, kad „Banginio“ teritorija turėtų virsti gyvu, žaliu ir bendruomenišku kvartalu, orientuotu į jaunas šeimas su vaikais.

[[ge:lrytas:lrytas:44050484]]

Pasak projekto architektūrinę viziją kūrusios studijos „Aketuri“ vadovo ir architekto Luko Rekevičiaus, planuojama pertvarka šią miesto dalį pakeis iš esmės – vietoj didžiulių asfaltuotų plotų čia numatoma sukurti žalią, į mažesnius kvartalus suskaidytą miesto dalį. Joje darniai derės integruotos butų, komercinių ir biurų bei pramogų ir laisvalaikio erdvės.

Naujajame kvartale planuojama statyti daugiausia 2–3 kambarių butus, skirtus jaunoms šeimoms, bet prireikus bus prisitaikoma prie besikeičiančių poreikių – nuo pirmojo būsto jaunai porai iki erdvesnių namų šeimai.

Vienas netikėčiausių vizijos aspektų – visi 1417 planuojamų butų būtų skirti tik nuomai. Tai būtų vienas didžiausių privačių nuomos kvartalų Vilniuje, kuris labai pakeistų miesto būsto rinkos dinamiką. Spėjama, kad kvartale gyventų apie 3 tūkst. gyventojų.

„Banginio“ vietoje – didžiuliai pokyčiai: milžiniškas projektas susidūrė su rimta kliūtimi (15)