Baigiantis liepai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) išplatino žinią apie milžiniškas investicijas į elektros tinklo modernizavimą ir plėtrą, kurios pernai siekė net 380 mln. eurų.

Tuomet pasigirta, kad Lietuva pagal elektros tinklo patikimumo rodiklius yra viena lyderių Vidurio Europoje: vidutinė atjungimų trukmė buvo 50 proc. mažesnė, o dažnumas – apie 30 proc. geresnis nei regiono vidurkis.

Praėjo mėnuo, ir šiuos skaičius ESO jau galėjo krauti į archyvą ir pamiršti.

Rugpjūčio 22 d. Lietuvą siaubusios audros metu elektros tiekimas buvo nutrauktas daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.

[[ge:lrytas:lrytas:43726530]]

Tūkstančiams jis nebuvo atkurtas ir per dvi savaites, kitiems – dar ilgiau. Tik rugsėjo 12 d. paskelbta, kad elektrą jau turi visi įmonės klientai.

Viešojoje erdvėje energetikų adresu liejosi ne tik kritika, bet ir pykčio strėlės.

[[ge:lrytas:lrytas:44016548]][[ge:lrytas:lrytas:43993684]][[ge:lrytas:lrytas:43982805]]

Visiškai suprantama: jeigu pasišviesti dar įmanoma žvake ar žibintuvėliu, tai be elektros neišsaugosi nei šaldiklyje esančių maisto produktų, nei prisipumpuosi vandens į unitazą, jei sodyboje nėra senovinio šulinio su kibiru.

Sunku pasakyti, ar šiaip gana aukštai dėl savo kompetencijų vertinamas ESO vadovas R.Radvila atsistatydinti nusprendė įgrisus nuolatinei kritikai, ar vis dėlto sulaukęs ir tam tikro spaudimo.

Pastarąją versiją įtikimesne daro tai, kad, atleidusi generalinį direktorių, atsistatydino ir visa bendrovės valdyba.

Jos pirmininkas (dabar jau buvęs) N.Datkūnas paaiškino: „Sprendžiant esmines tinklo pažeidžiamumo priežastis būtinas visų suinteresuotų šalių susitelkimas, prioritetą teikiant atsparumui ir veiklos tęstinumui, o ne išimtinai paslaugos kainai ar medžių proskynose apsaugai.“

Išties, ESO ilgą laiką veikė be normalios tinklo atsparumo strategijos. Siūlymai oro linijas, pirmiausia besidriekiančias miškingose vietovėse ir dėl to labiausiai pažeidžiamas stichijos metu, užkasti po žeme buvo skeptiškai sutinkami kai kurių politikų.

Mat tai reiškia milžiniškas investicijas, kurias ne tik reikia suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Šios investicijos (ar bent jau didelė jų dalis) anksčiau ar vėliau patenka į elektros tarifą, kuris dėl to išauga. O juk nė viena iš politinių partijų nenori išgarsėti kaip pabranginusi elektros energiją.

Kita išeitis – smarkiai platinti miškuose palei elektros linijas besidriekiančias proskynas, kaip tai padarė latviai.

Tačiau ir vėl – nepatenkinti aplinkosaugos aktyvistai dėl to jau seniai kelia šurmulį. Nepatenkinti ir kai kurie privačių miškų savininkai. Esant tokiam spaudimui palaiminti šį planą nelabai nori ir politikai.

Užtat politikai neseniai pristatė savo idėją – Audrų paketą, kuriuo bus siekiama sustiprinti tinklą. Remiantis juo iki 2030 metų požeminiais kabeliais ketinama pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų, einančių per miškingas vietoves.

Dar maždaug 1200 kilometrų ruožuose iki 2028-ųjų numatoma sutvarkyti proskynas ir pašalinti pavojingus medžius.

[[ge:lrytas:lrytas:44156094]]

Atokiose vietose gyvenantiems gaminantiems vartotojams numatyta teikti iki 100 proc. finansavimą saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominio veikimo sprendimams.

Kitiems žadama centralizuotai nupirkti iki 40 tūkst. mažųjų generatorių, kurie bus padalyti savivaldybėms, o pastarosios, nutikus panašiai audrai, galės pristatyti juos be elektros likusiems gyventojams.

Be to, Audrų plane nurodyta didinti avarijų likvidavimo pajėgumus – iki 2030 metų sukurti papildomai 200 brigadų, arba kone dvigubai daugiau, nei jų yra šiuo metu. Visų šių priemonių tikslas – avarijos atveju atkurti elektros tiekimą per 72 valandas.

Planas planu, o kokia realybė, kad ir dėl šių brigadų? ESO svetainėje nuolat apstu darbo skelbimų – ieškoma technikų, inžinierių, elektrikų, dispečerių. Tik jų sunku surasti dėl dviejų priežasčių.

Pirmoji – atlyginimai. Dirbti tikrai atsakingą, o kartais ir pavojingą darbą už 1700–2500 eurų neatskaičius mokesčių vargu ar vilioja aukšto arba net ir aukštesnio lygio specialistus. O antra priežastis – tokių darbuotojų Lietuvoje parengiama tiesiog per mažai.

Vyriausybei jau atšaukus dėl audros paskelbtą ekstremalią padėtį Seimas irgi ėmėsi veiksmų – šią savaitę nubalsuota už įstatymo nuostatą, leidžiančią tokiais atvejais energetikos įmonėms pasitelkti į pagalbą kolegas iš kitų ES šalių. Ir, žinoma, atsilyginti jiems už tai.

Iki šiol tokiai pagalbai buvo reikalingos viešųjų pirkimų procedūros.

Kita vertus, Vyriausybės parengtame plane kol kas neužsimenama, kokiomis lėšomis bus atlikti visi darbai.

Akivaizdu, kad liūto dalį privalės investuoti pati ESO ir šią įmonę valdanti „Ignitis grupė“.

Mėgstantiems papostringauti apie esą milijardinius energetikų pelnus verta priminti, kad šios įmonės didžiąja dalimi valdomos valstybės, kurios institucijos (konkrečiai – VERT) prižiūri tiek investicijas, tiek pelningumą.

Jei pinigai, skirti kabeliams, naujoms brigadoms ar atsiskaityti už pagalbą užsienio įmonėms bus pripažinti pagrįstomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis, šios lėšos bus įtraukiamos nustatant energijos perdavimo bei skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.

Kitaip tariant, už viską turės sumokėti elektros vartotojai, tik ilgesniu laikotarpiu.

Aistros po audros slopsta, o svarbus klausimas išlieka: kiek teks sumokėti ir kam? (1)