Puikioje Kauno centro vietoje daug metų plyti nenaudojamas sklypas, kuriame verslininkai taip ir nesugebėjo nieko pastatyti. Neseniai valda atsidūrė savivaldybės žinioje. Kada ir kokių sulauksime pokyčių?

Naujamiestyje, kur nekilnojamasis turtas labai vertingas, daug metų stūkso nenaudojamas Kaunakiemio gatvės 9-asis sklypas. Jis aptvertas aukšta tvora. Matyti, kad už jos – paremta viena seno, paveldosaugininkų saugomo statinio siena.

Šis statinys priklauso bendrovei „Ekfita“, kuri sklypą 2007 metais išsinuomojo iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT).

Bendrovė sklype planavo statyti naujus pastatus, išsaugoti vertingojo statinio – buvusio Tilmansų teatro – likučius.

[[ge:lrytas:lrytas:43168805]]

Tačiau Kauno savivaldybė sklypą su statiniu nusprendė perimti visuomenės poreikiams – jame įkurti automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles.

NŽT žemę jau perdavė savivaldybės žiniai.

Bendrovės „Ekfita“ akcininkų atstovė Neringa Gumbrienė teigė, kad sklypas atimtas, nes verslininkai juo neva nesirūpino.

Reikia vietos autobusams

[[ge:lrytas:lrytas:43961027]][[ge:lrytas:lrytas:43531820]][[ge:lrytas:lrytas:43936991]]

2025 metų pabaigoje Kauno savivaldybės tarybos nariai pritarė siūlymui pertvarkyti greta esančius Karaliaus Mindaugo prospekto 52-ąjį ir Kaunakiemio gatvės 9-ajį sklypus ir šioje žemėje įrengti autobusų terminalą.

Skaičiuota, kad viešojo transporto terminalo plotas būtų apie 6,4 tūkst. kvadratinių metrų, čia galėtų stovėti iki 20 autobusų.

Kaunakiemio gatvės 9-ajį sklypą NŽT buvo išnuomojusi bendrovei „Ekfita“, tačiau sutartį su verslininkais siekė nutraukti.

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas atskleidė, kad Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 metų liepos 5 dienos įsakymu buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį sujungti du valstybinės žemės sklypai – 0,2800 ha žemės sklypas, esantis Karaliaus Mindaugo pr. 52, ir 0,3640 ha žemės sklypas, esantis Kaunakiemio g. 9.

2020 metais NŽT atliko išnuomoto valstybinės žemės sklypo patikrinimą.

Jo metu nustatyta, kad sklype esantys statiniai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nyksta dėl valdytojo nepakankamos priežiūros, sklypas nėra naudojamas, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių.

„Todėl pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bendrovė „Ekfita“ buvo informuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai“, – aiškino R.Golubovas.

Žemę perleido savivaldybei

Tačiau bendrovė „Ekfita“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ginčydama NŽT sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

[[ge:lrytas:lrytas:43934056]]

Teismas 2025 metų gruodžio 15 dieną įmonės „Ekfita“ ieškinį atmetė.

Bendrovė šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs „Ekfitos“ apeliacinį skundą, 2026 metų birželio 5 dienos nutartimi apeliacinį skundą taip pat atmetė ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą.

Todėl NŽT sprendimas nutraukti valstybinės žemės sklypo Kaunakiemio g. 9 nuomos sutartį liko galioti.

Vis dėlto šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo procedūra dar nėra baigta.

„Kadangi šis sklypas yra perduotas patikėjimo teise valdyti Kauno miesto savivaldybei, NŽT šių metų liepą informavo savivaldybę, kad nuomos sutarties nutraukimo procedūros netęs“, – sakė R.Golubovas.

Sprendimą, ar tęsti nuomos sutarties nutraukimo procedūrą įsiteisėjus teismo sprendimams, turi priimti savivaldybė, kaip šio valstybinės žemės sklypo patikėtinė.

Planavo naujas statybas

Tuo metu bendrovės „Ekfita“ akcininkų atstovė N.Gumbrienė pasakojo, kad įmonė Kaunakiemio gatvės 9-ajame sklype buvusius statinius – sandėlius, gamybinius pastatus, klubą – buvusį Tilmansų teatro pastatą – įsigijo 2007 metais.

Tais pačiais metais NŽT priėmė įsakymą sudaryti su bendrove sklypo nuomos sutartį.

„Noriu pabrėžti, kad ši sutartis buvo sudaryta konkrečiam tikslui – teritorijos plėtrai ir statybai, nes patys statiniai jau tuo metu, kai buvo sudaroma nuomos sutartis, nebuvo tinkami eksploatuoti pagal registre nurodytą jų tiesioginę pirminę paskirtį“, – aiškino N.Gumbrienė.

Nuomos sutartis buvo sudaryta 22 metų laikotarpiui – iki 2029 metų, o jos pagrindinė naudojimo paskirtis – komercinės paskirties objektų ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei bendrabučių statyba.

„Todėl nuo pat pradžių buvo aišku, kad statiniai bus keičiami ir pritaikomi naujiems poreikiams pagal detaliojo plano sprendinius“, – sakė N.Gumbrienė.

Statinio sieną teko paremti

Kai bendrovė įsigijo pastatus, jie nebuvo paveldo objektai.

Tik 2019 metais Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Tilmansų teatro pastato fasadas buvo oficialiai pripažintas ir įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis kultūros paveldo objektas.

„Reaguodami į šiuos pokyčius 2019 metais parengėme Tilmansų teatro konstrukcijų konservavimo darbų aprašą, pastato sieną paramstėme, konservavome“, – pasakojo N.Gumbrienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43934057]]

Pasak jos, taip pat buvo parengtas ir su KPD suderintas pastato tvarkybos projektas, kuris turėjo būti integruotas į bendrą sklypo projektą.

Rengė ne vieną projektą

N.Gumbrienė tikino, jog įmonė visuomet turėjo tikslą įveiklinti sklypą, tačiau to padaryti nepavyko, nes NŽT nusprendė sutartį nutraukti, nes esą sklype esantys statiniai tariamai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

„Pabrėšiu – sklypas buvo išnuomotas būtent tam, kad būtų vykdoma prekybos, paslaugų, pramogų objektų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba“, – komentavo N.Gumbrienė.

Be to, pasak bendrovės „Ekfita“ atstovės, Kauno savivaldybė staiga nusprendė, kad sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams – parkavimo aikštelei įrengti.

N.Gumbrienė sakė, kad apie tai verslininkai sužinojo 2020 metų spalio mėnesį.

„Iki tol savivaldybei buvome pristatę ne vieną projektą: pradžioje – laikiną sprendimą, leisiantį pergyventi pandemiją, užklupusius ekonominius sunkumus ir sutvarkyti kultūros paveldo objektą, nes tvarkybos projektas buvo parengtas ir patvirtintas“, – tikino N.Gumbrienė.

Vėliau, pasak įmonės atstovės, verslininkai išgirdo mero nepasitenkinimą ir, nepaisydami sudėtingos ekonominės situacijos, vėl visiškai keitė projektus siekdami prisitaikyti prie savivaldybės vadovų vizijos.

„Siūlėme savivaldybei reikalingas parkavimo vietas, nors dėl to projektas labai pabrango.

Tačiau visame šiame, kaip manėme, „bendradarbiavimo etape“, kai jokių įspėjimų nebuvo ir tikėjomės, kad viskas klostosi palankia linkme, žinią apie tai, jog sklypas tiesiog yra paimamas, sužinojome ne iš atsakingų institucijų, o tiesiog iš Kauno savivaldybės interneto svetainės“, – stebėjosi N.Gumbrienė.

Bandė ieškoti kompromisų

Bendrovės akcininkų atstovė tikino, kad nors sužinoję apie šiuos sprendimus verslininkai patyrė stresą, esą vis tiek bandė ieškoti kompromisų ir derėtis tiek su savivaldybe, tiek su NŽT.

„Tačiau susidūrėme su ciniška praktika – kai tik atrodydavo, kad jau esame pasiekę konstruktyvų susitarimą, gaudavome priešingą ir mums netikėtą atsaką.

Visame šiame kontekste kyla natūralus klausimas dėl teisinio tikrumo ir valstybės institucijų nuoseklumo. Sutartys sudaromos vienokiems investiciniams tikslams, o nutraukiamos visiškai kitokiais pagrindais“, – sakė N.Gumbrienė.

Įmonės atstovė tikino, kad verslininkai prarado bet kokį teisinį tikrumą ir pasitikėjimą.

„Iš tiesų tai ne tik teisinis, bet ir baisus etinis absurdas: įmonė investuoja, kuria teisėtus lūkesčius, o savivaldos atstovai ciniškai, nedemonstruodami jokio realaus bendradarbiavimo, tiesiog nubraukia visą įdirbį“, – piktinosi N.Gumbrienė.

Sužinojo apie naują planą

Tuo metu 2025 metais savivaldybės tarybos nariai pritarė sprendimui, kad Kaunakiemio gatvės 9-ąjį ir greta esantį sklypą perims ir jau įkurs ne šiaip automobilių stovėjimo aikštelę, bet statys autobusų terminalą.

[[ge:lrytas:lrytas:44012305]]

„Ko gero, anksčiau skelbtas automobilių parkavimo vietų trūkumo argumentas, naudotas kaip tariamas visuomenės poreikis sklypui perimti, galiausiai pasirodė neįtikinamas, juolab kad patys geranoriškai bandėme jį patenkinti perprojektuodami teritoriją“, – svarstė N.Gumbrienė.

Verslininkų atstovė mano, kad kai institucijoms norisi perimti turtą, kūrybiškumui ribų nėra.

„Pamatę, kad parkavimo poreikis „neveikia“, jie tiesiog persigalvojo ir sumąstė sklypą pritaikyti autobusų aikštelei“, – sakė N.Gumbrienė.

Ketina bylinėtis ir toliau

Verslininkai savo interesus nuo 2020 metų gina teismuose.

„Teismo prašėme nenutraukti žemės nuomos sutarties su NŽT, ją pratęsti, kad sklype galėtume vykdyti statybas“, – aiškino N.Gumbrienė.

Pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai verslininkams nebuvo palankūs.

„Šiuo metu siekiame, kad mūsų kasacinį skundą priimtų Lietuvos aukščiausiasis teismas, o prireikus teisingumo ieškosime tarptautiniuose teismuose.

Bandėme ieškoti kompromisų, siūlėme įvairius taikos sutarties variantus, keitėme projektus, atsižvelgdami netgi į patį sklypo perėmimo pagrindą – visuomenei reikalingų parkavimo aikštelių poreikį. Tačiau kol kas – jokio rezultato“, – kalbėjo verslininkų atstovė.

Išpirkti turto nepasiūlė

N.Gumbrienė tikino, kad jai esą sunku suprasti savivaldybės požiūrį.

„Jie visuomenei aiškina, esą sklypas yra apleistas ir jame nieko nedaroma, visiškai nutylėdami faktą, kad patys mus įstūmė į tokius teisinius spąstus, jog jokie realūs darbai tapo neįmanomi“, – sakė N.Gumbrienė.

Pasak jos, sklype yra išlikę visi statiniai, tačiau nemaža jų dalis yra smarkiai apgriuvę.

„Kadangi teisminiai procesai tęsiasi jau šeštus metus, per šį laiką neturėjome nei teisinės galimybės, nei ekonominio pagrindo imtis esminio statinių tvarkymo ar daryti papildomų investicijų“, – tikino N.Gumbrienė.

Verslininkų atstovė teigė, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir nuomos sutarties vienašališko nutraukimo kontekste teisingo turto išpirkimo ar kompensavimo klausimas institucijų lygmeniu niekuomet nebuvo realiai keliamas ar derinamas.

„Be to, pagal galiojančius teisės aktus ir susiklosčiusią situaciją, bet kokią atitinkamą objekto plėtros ar išpirkimo galimybę objektyviai galėtume realizuoti tik sėkmingai išplėtoję projektą, o tam sąlygos nebuvo sudarytos“, – aiškino N.Gumbrienė.

Vis dar norėtų derėtis

Verslininkai ir dabar esą pasirengę konstruktyviam bendradarbiavimui ir abiem šalims priimtinų sąlygų paieškai.

„Tam tikslui siūlėme įrengti daugiau parkavimo vietų, miesto renginių metu suteikti galimybę nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis parkuotis miesto svečiams“, – pasiūlymais dalijosi bendrovės „Ekfita“ N.Gumbrienė.

Verslininkai prisiimtų aiškius įsipareigojimus projektą įgyvendinti per nustatytą terminą ir mokėti padidintą nuomos mokestį, jei terminai būtų pažeisti.

„Esame pasirengę kompromisams ir šiuo metu, tačiau savivaldybės išankstinė pozicija, nenoras kalbėtis tiesiog kiša koją“, – tikino N.Gumbrienė.

Pasiūlymai netenkino NŽT

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis pripažino, kad „Ekfita“, siekdama, kad NŽT nenutrauktų nuomos sutarties, išties nekart siūlė įvairius projektus.

„Buvo planas įkurti modernią turgavietę, vėliau administracinius pastatus, kuriuose vietos būtų ir savivaldybei.

Projektai buvo teikiami mums ir NŽT.

Tačiau NŽT laikėsi savo pozicijos sutartį su verslininkais nutraukti“, – sakė T.Metelionis.

Kadangi dabar sklypas yra savivaldybės žinioje, pasak T.Metelionio, nuomos sutarties su „Ekfita“ savivaldybė nusprendė nepratęsti, o sklypą su pastato likučiais perimti.

[[ge:lrytas:lrytas:44012309]]

Turtas bus įvertintas rinkos kaina ir pinigai kaip kompensacija pasiūlyti verslininkams.

„Sklype nuspręsta įkurti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, ant jos – autobusų terminalą. Jame tilps ir miesto, ir tarpmiestiniai autobusai.

Vakarais čia galės stovėti į renginius „Žalgirio“ arenoje ar Dariaus ir Girėno stadione atvykę autobusai“, – paaiškino T.Metelionis.

Istorinis pastatas patyrė ne vieną virsmą

Pastatas dabartinės Kaunakiemio gatvės 9-ajame sklype pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Jame veikė Tilmansų gamyklos darbininkų valgykla. 1909 metais prie valgyklos buvo pastatytas kitas, didesnis, pastatas.

Naujas pastatas, vadintas Tilmansų teatru, iki Pirmojo pasaulinio karo buvo populiari kultūros renginių vieta.

Pirmojo pasaulinio karo metu nukentėjęs statinys 1916 metais buvo suremontuotas ir vėl naudotas kaip teatro ir koncertų salė.

1922 metais Valstybės teatro pastatą uždarius rekonstrukcijai, jo spektakliai persikėlė čia. 1924 metais jame įrengta kino salė, o nuo 1930 metų įkurtas pastovus kino teatras „Dailė“.

Pradžioje filmai buvo rodomo tik tris dienas per savaitę, o kitomis dienomis sale vis dar naudojosi Tilmanso teatras. 1938 metais kino teatras, sulaukęs tik 650 žiūrovų, buvo uždarytas dėl ekonominių sunkumų.

1939 metais buvusį teatro pastatą penkeriems metams išsinuomojusi Lietuvos akcinė bendrovė „Phillips“ čia įrengė radijo aparatų dirbtuvę ir sandėlį.

O 1941 metais nacionalizuotas pastatas paverstas „Pergalės“ gamyklos klubu. Kai Antrojo pasaulinio karo metu besitraukiantys vokiečiai susprogdino dalį fabriko pastatų, nuo sprogimų nukentėjo ir klubo pastatas.

Sovietmečiu „Pergalės“ klubas atgaivintas. Organizuoti įvairūs ideologiniai renginiai, rodomi filmai, rengiami šokių vakarai.

Šiuo metu teatro pastatas apleistas, išliko tik viena fasado siena prie Kaunakiemio gatvės.

Milijonų vertės sklypas Kauno centre įžiebė aršią kovą: „Baisus absurdas“ (4)