Tačiau už šių, iš pirmo žvilgsnio savaime suprantamų sprendimų slypi ilgus metus kurta duomenų infrastruktūra ir nuoseklios investicijos į viešojo sektoriaus skaitmenizaciją.
Skaitmenizacija ir atviri duomenys tampa viena iš priemonių, padedančių viešajam sektoriui tapti patogesniam, skaidresniam ir labiau atskaitingam. Tačiau vien technologijų nepakanka – svarbu, ar informacija iš tiesų prieinama, suprantama ir naudinga žmonėms.
Pasak Valstybės duomenų agentūros direktorės dr. Jūratės Petrauskienės, šiandien keičiasi pats gyventojo lūkestis valstybei.
Susiję straipsniai
„Skaitmeniniai sprendimai keičia gyventojo lūkestį: institucija turi būti pasiekiama greitai, patogiai ir be perteklinių procedūrų. Vis dažniau gyventojas tikisi ne tik gauti paslaugą, bet ir matyti, kokiais duomenimis pagrįsta viešojo sektoriaus veikla.“
Skaidrumas prasideda nuo viešų, suprantamų duomenų
Atviri duomenys dažnai siejami su skaidrumu, tačiau jų nauda kur kas platesnė. Jie leidžia gyventojams geriau suprasti viešojo sektoriaus sprendimus, verslui kurti naujas paslaugas, o žiniasklaidai ir mokslininkams remtis patikima informacija.
Vis dėlto vien duomenų atvėrimas savaime dar negarantuoja didesnio pasitikėjimo viešuoju sektoriumi.
„Pasitikėjimą stiprina ne pats duomenų paskelbimo faktas, o jų aiškumas, patikimumas ir galimybė jais naudotis. Kai gyventojas, verslas ar žiniasklaida gali patys matyti duomenis ir vertinti pokyčius, viešasis sektorius tampa labiau atskaitingas“, – teigia Valstybės duomenų agentūros direktorė.
Būtent duomenų kokybė ir jų pritaikomumas šiandien išlieka vienu svarbiausių iššūkių.
„Pagrindinis iššūkis – duomenų kokybė, jų suderinamumas ir suprantamas pateikimas. Duomenys tampa naudingi tik tada, kai jie yra ne tik atverti, bet ir reguliariai atnaujinami, aiškiai aprašyti, lengvai randami ir pritaikomi konkretiems gyventojų, verslo ar viešojo sektoriaus poreikiams“, – sako dr. J. Petrauskienė.
ES investicijos padėjo sujungti atskiras iniciatyvas
Viešųjų paslaugų skaitmenizacija neapsiriboja vien atskirų institucijų darbu. Ji remiasi tuo, kaip sklandžiai viešasis sektorius geba keistis duomenimis ir bendradarbiauti tarpusavyje.
Prie pokyčių prisidėjo ir Europos Sąjungos parama. „Šios investicijos leido greičiau pereiti nuo pavienių institucijų iniciatyvų prie bendresnių valstybės duomenų sprendimų.
Be ES investicijų tokie pokyčiai kaip duomenų infrastruktūros modernizavimas, duomenų atvėrimas ir jų panaudojimas būtų vykę lėčiau ir fragmentiškiau“, – pažymi dr. J. Petrauskienė.
Šiandien Lietuvoje labiausiai pažengusios tos sritys, kuriose jau ilgą laiką veikia stiprūs registrai, elektroninės paslaugos ir duomenų mainų sistemos.
„Tai mokesčių administravimas, socialinis draudimas, sveikata, nekilnojamojo turto, verslo ir gyventojų registrai. Vis didesnę reikšmę įgyja ir oficialiosios statistikos bei valstybės duomenų panaudojimas viešiesiems sprendimams pagrįsti“, – sako Valstybės duomenų agentūros direktorė.
Tikslas – kad žmogui nebereikėtų kartoti tų pačių duomenų
Gyventojams vis dar tenka susidurti su situacijomis, kai skirtingoms institucijoms reikia pateikti tą pačią informaciją. Viena iš artimiausių skaitmenizacijos krypčių – efektyvesni duomenų mainai tarp viešojo sektoriaus institucijų.
Pasak dr. J. Petrauskienės, kuo daugiau procesų vyks pasitelkiant jau turimus duomenis, tuo paprastesnis taps naudojimasis viešosiomis paslaugomis.
„Didžiausią poveikį turės projektai, kurie leis institucijoms naudoti jau turimus duomenis ir mažins poreikį gyventojui pačiam juos pakartotinai teikti. Tai susiję su valstybės duomenų valdysenos stiprinimu, patogesniais duomenų mainais, dirbtinio intelekto taikymu ir proaktyvesnėmis viešosiomis paslaugomis.“
Pasak jos, svarbu, kad skaitmenizacija būtų orientuota ne tik į technologijas, bet ir į realų žmogaus patogumą.
Skaitmenizacijos projektai retai matomi plika akimi, tačiau jų rezultatai atsispindi kasdienėse situacijose – trumpesniame paslaugų kelyje, mažesnėje administracinėje naštoje ir patogesniame bendravime su viešuoju sektoriumi.