„Biudžeto projektas rengiamas ir visi su juo susiję rodikliai bus pateikti biudžetą lydinčiuose dokumentuose“, – naujienų agentūrai „Elta“ antradienį, rugsėjo 29 d., nurodė ministerijos atstovai.
Kitų metų biudžeto projektas Seimui turės būti pateiktas spalio viduryje.
Pagal Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.
V. Sinkevičius, V. Ąžuolas, A. Sysas, K. Kvaraciejus: kaip reaguoti į kosmines degalų kainas?
Šių metų valstybės biudžeto deficitas, neįskaitant ES taikomos išimties dėl gynybos išlaidų, sudaro 2,8 proc. BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
Anot prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, siekiant kitąmet subalansuoti išlaidas, Lietuvai gali būti sudėtinga laikytis Mastrichto kriterijaus, todėl, pasak jo, geriau turėti „laikiną fiskalinį deficitą negu saugumo deficitą“.
Susiję straipsniai
Pasak patarėjo, Europos Komisijos prognozės rodo, kad limitų laikytis sudėtinga ir kitoms Bendrijos valstybėms – kitų metų vidutinis ES fiskalinis deficitas sieks apie 3,6 proc. BVP.
Kaip skelbė „Elta“, šiemet krašto apsaugai kartu su Valstybės gynybos fondo lėšomis numatyta apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies BVP.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, jog kitąmet Lietuva turėtų išlikti valstybių, gynybai skiriančių bent 5 proc. BVP, grupėje, tačiau teigė, kad galutinis finansavimo dydis dar nėra aiškus.
Valstybės gynimo taryba yra nutarusi 2026–2030 m. gynybai kasmet skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Didesnis finansavimas siejamas, be kita ko, su Lietuvos kariuomenės divizijos vystymu ir Vokietijos brigados priėmimu.