Už Didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo projektą balsavo aštuoni Seimo EDPK nariai. Susilaikė – Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas, liberalas Simonas Gentvilas, „aušrietis“ Aidas Gedvilas ir konservatorius Matas Maldeikis.
Projektą dar turės įvertinti pagrindiniu paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, o vėliau dėl jo bus sprendžiama Seimo plenariniame posėdyje.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius pabrėžė, kad siūlomu mechanizmu nesiekiama nuolat reguliuoti degalų rinkos. Anot jo, tai būtų Vyriausybės aktyvuojamas instrumentas, kuriuo būtų galima pasinaudoti išskirtinėmis aplinkybėmis, jeigu blogėjant situacijai degalų rinkoje būtų nuspręsta mažinti akcizus.
Ekonomistas – apie šildymo bei maisto produktų kainas Lietuvoje: ko galėtų imtis valstybė?
„Tikslas – kad Lietuva, esant poreikiui, turėtų instrumentą, kuris įgalintų taikyti mokestines lengvatas, akcizo sumažinimą, jeigu situacija dar labiau blogėtų kuro rinkoje, ir būtų užtikrinta, kad visa nauda mažinant netiesioginius mokesčius atitektų vartotojams“, – Seimo EDPK posėdyje sakė V. Augustinavičius.
Pasak jo, tokio mechanizmo poreikį didina neapibrėžtumas dėl situacijos energetikos rinkoje artėjančią žiemą.
Susiję straipsniai
„Nežinome, kaip atrodys žiema, bet rizikos scenarijų yra labai daug – nuo pačių niūriausių iki vidutinių. Lietuva turi būti visiškai pasiruošusi taikyti įvairius scenarijus“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
V. Augustinavičiaus teigimu, Vyriausybė spręstų ne tik dėl mechanizmo aktyvavimo, bet ir jo taikymo trukmės. Projekte numatytas maksimalus 30 dienų laikotarpis, kuriam pasibaigus dėl priemonės taikymo reikėtų spręsti iš naujo.
Svarstomame projekte numatoma, kad didžiausia galima degalų kaina būtų apskaičiuojama įvertinus tarptautines didmenines kainas, prekybos sąnaudas ir maržą, akcizus bei pridėtinės vertės mokestį. Siūloma reguliavimą taikyti ne tik mažmenininkams, bet ir dominuojančią padėtį degalų tiekimo rinkoje užimantiems naftos produktų perdirbėjams.
Verslo organizacijos projektui nepritaria
Nors įstatymo projektas sulaukė Seimo EDPK palaikymo, komiteto posėdyje dalyvavę verslo organizacijų atstovai siūlomam degalų kainų reguliavimo mechanizmui nepritarė.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Vilius Kriaučiūnas teigė nematantis prasmės reguliuoti degalų kainas, kai valstybė jau turi mokestinių priemonių joms mažinti.
„Siūlėme atmesti visus projektus, nematėme prasmės reguliuoti kainas. Keista, kad siūloma reguliuoti tokio produkto kainas, kurio kainą didele dalimi sudaro valstybės priimti sprendimai dėl akcizų. Valstybė turi instrumentus sumažinti tas kainas jų nereguliuodama“, – sakė V. Kriaučiūnas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinės direktorės pavaduotoja Loreta Maskaliovienė taip pat pabrėžė, kad augančios degalų kainos yra reikšminga problema pramonei ir verslui, tačiau kainų reguliavimą vadino fragmentine priemone.
„Mes nesutinkame eiti prie kainų reguliavimo verslui. Būtų labai lengva, jei lietuviškas įstatymas pareguliuotų ir pasaulinės biržos kainas, bet nebūkime tokie naivūs“, – kalbėjo ji.
Anot L. Maskaliovienės, kainų ribojimas gali sukurti priešingą efektą – prekyba degalais daliai verslo gali tapti nuostolinga, o tai savo ruožtu galėtų mažinti jų pasiūlą.
„Verslai patiria nuostolius ir nebeprekiauja degalais, atsiranda jų trūkumas. Tai neduoda efekto vartotojui, kad kainos sumažėja“, – teigė ji.
Vietoje pavienės priemonės pramonininkų atstovė ragino parengti platesnį krizių valdymo planą, kuriame būtų numatytas skirtingomis aplinkybėmis taikomų priemonių rinkinys.
Įstatymo projektui nepritarė ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos atstovė Elana Astramovič.
„Mes projekto iš esmės nepalaikome. (…) Jei komitetui reikėtų siūlyti, kaip jį tobulinti, turbūt niekas šiandien net nelabai žino, kaip reikėtų patobulinti projektą. Mes tikrai jam nepritariame, reikėtų svarstyti naują Vyriausybės išvadą“, – sakė ji.
Biodegalų gamintojos „Future Fuel“ vadovas Vytautas Kisielius taip pat įspėjo, kad galimi degalų tiekimo grandinės sutrikimai paveiktų ir biodegalų gamintojus.
„Mes nemanome, kad kainų reguliavimas ir intervencija į kainas yra teisingas būdas tikslui siekti. Jei kainų lubų nustatymas sutrikdys degalų tiekimo grandinę, tai atitinkamai sutrikdys ir biodegalų gamybą“, – aiškino V. Kisielius.
Projektui taip pat nepritarė Lietuviškų degalinių sąjungos ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos atstovai.
Konkurencijos taryba įžvelgia tiekimo riziką, VERT mechanizmą palaiko
Konkurencijos tarybos atstovė Monika Ražukaitė teigė palaikanti iniciatyvos tikslą apsaugoti vartotojus, tačiau atkreipė dėmesį į riziką, kad netinkamai nustatytos maksimalios kainos galėtų sumažinti paskatas tiekti degalus Lietuvos rinkai.
„Jeigu būtų nustatytos neracionalios kainos ir trūkstamo dyzelino kaina būtų mažesnė nei kaina, kurią galima gauti tarptautinėse rinkose, tiekėjams gali būti ekonomiškai naudingiau produkciją realizuoti kitose rinkose nei Lietuvoje“, – kalbėjo M. Ražukaitė.
Tuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovas Karolis Lukoševičius palaikė patį mechanizmo principą.
„Mes palaikome prezidentūros pateikto įstatymo principus, nes tai nėra rinkos reguliavimas, tai įrankis, kuris būtų aktyvuojamas krizinės situacijos atveju. Tai yra reikalingas įrankis bendrame priemonių rinkinyje“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto VERT nepritaria Vyriausybės siūlymui, kad būtent taryba apskaičiuotų ir kasdien skelbtų maksimalias degalų kainas. VERT nuomone, šią funkciją, kaip numatyta projekte, turėtų atlikti Energetikos ministerija.
Reaguodamas į verslo kritiką, prezidento patarėjas V. Augustinavičius pabrėžė, kad projektu siekiama ne skatinti verslą, o sukurti papildomą vartotojų apsaugos instrumentą.
„Girdint verslo poziciją, manau, ji natūrali – tai nėra verslo skatinimo įstatymas, tai yra vartotojų apsaugos įstatymas. (…) Galime pritarti verslui, kad nėra kito būdo mažinti kuro kainas, kaip tik mažinti akcizą. Bet tam, kad galėtume ženkliau sumažinti akcizus, šitas instrumentas yra būtinas“, – teigė jis.
Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kaip vieną iš galimų kriterijų akcizui mažinti anksčiau įvardijo 2,2 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.