LPK teigimu, indeksas jau ketvirtą mėnesį laikosi ties 47–48 punktų riba – žemiau neutralios 50 punktų reikšmės.
„Indeksas jau keturis mėnesius laikosi beveik tame pačiame lygyje ir vis dar yra žemiau neutralios 50 punktų ribos, o įmonių vertinimai dėl paklausos išlieka prasti. Be to, verslo aplinka per pastarąjį mėnesį netapo lengvesnė – vėl padidėjo palūkanų normos, išaugo energijos kainų rizika, išlieka geopolitinis neapibrėžtumas“, – pranešime teigia LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Rugsėjo duomenimis, 50 punktų ribą viršijo keturi iš dešimties stebimų sektorių – dvigubai daugiau nei rugpjūtį, tačiau penkiuose sektoriuose lūkesčiai per mėnesį pablogėjo.
„Gyvenimas versle“. Nerija Laurinavičius, Buhalterijos.lt, Akvilė
Aukščiausias PLI ir toliau fiksuojamas kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – 59,48 punkto, nors šiame sektoriuje indeksas mažėja jau antrą mėnesį iš eilės. Taip pat metalo gaminių gamybos PLI pakilo iki 56,50 punkto.
Ryškiausias mėnesio pagerėjimas fiksuotas guminių ir plastikinių gaminių gamyboje – indeksas padidėjo 9,15 punkto iki 52,50 punkto. Baldų gamybos PLI padidėjo trečią mėnesį iš eilės ir pasiekė 52,43 punkto – aukščiausią lygį nuo 2025 m. vasario.
Susiję straipsniai
Tuo metu ryškiausia neigiama tendencija išlieka maisto pramonėje – maisto produktų gamybos PLI rugsėjį sumažėjo iki 44,60 punkto ir smuko jau penktą mėnesį iš eilės. Drabužių siuvimo PLI sumažėjo iki 45,50 punkto, medienos gaminių – iki 46,90, o kitų nemetalo mineralinių produktų – iki 47,48 punkto.
Chemikalų ir chemijos produktų gamybos PLI antrą mėnesį iš eilės didėjo ir pasiekė 35,43 punkto, tačiau šio sektoriaus lūkesčiai, LPK teigimu, tebėra prasčiausi iš visų stebimų pramonės šakų. Tekstilės gaminių gamybos indeksas padidėjo nežymiai – iki 47,10 punkto.
Taip pat skelbiama, kad įmonių, kurių pagamintos produkcijos atsargos viršija įprastą lygį, dalis sumažėjo nuo 11 iki 8 proc., tačiau gaminamos produkcijos paklausą kaip mažesnę nei įprasta vertino 31 proc. įmonių – procentiniu punktu daugiau nei rugpjūtį.
LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė nurodo, kad bendro PLI pagerėjimo nereikėtų vertinti kaip paklausos atsigavimo signalo.
„Rugsėjį matome pirmiausia įmonių prisitaikymą prie silpnesnės paklausos – mažinamos atsargos ir atsargiau planuojama gamyba. Tai padeda stabilizuoti lūkesčius, tačiau pati paklausa kol kas neatsigavo“, – pranešime cituojama Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK vertinimu, tolesnę PLI kryptį lems ne tik pagrindinių eksporto rinkų būklė ir Europos pramonės ciklas, bet ir energijos kainų, finansavimo sąlygų, geopolitinio neapibrėžtumo bei Lietuvos įmonių konkurencingumo raida.
Lietuvos PLI apskaičiuoja LPK, remdamasi Valstybės duomenų agentūros mėnesinio pramonės verslo tendencijų tyrimo duomenimis. Indeksas apibendrina pagrindinių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų įmonių vadovų vertinimus apie produkcijos gamybą, gamybos perspektyvas, paklausą, atsargas ir numatomą darbuotojų skaičių.