„Kodėl didesnei daliai darbuotojų atlyginimų mediana yra svarbiausias rodiklis? Mat ji realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos įmonėse tai didžioji dalis dirbančių parduotuvėse ir aptarnaujančių pirkėjus darbuotojų“, – aiškino Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius.
Mediana gaunama atėmus po 25 proc. didžiausių bei mažiausių atlyginimų įmonėje ir paėmus 50 proc. viduryje esančių darbuotojų atlyginimus.
Pirmauja pagal du rodiklius
Susiję straipsniai
Susumavus 2026 metų birželio, liepos ir rugpjūčio „Sodros“ skelbiamą išmokėtą darbo užmokestį, per šį laikotarpį visą kalendorinį mėnesį dirbusių darbuotojų mediana „Norfoje“ sudarė 6565 eurus (čia ir toliau apvalinama iki sveiko skaičiaus. – Red.).
Nuo šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atlyginimų lyderės mažiausiai atsiliko „Lidl“ tinklas, kuriame šio laikotarpio mediana sudarė 6307 eurus ir atsiliko 258 eurais, arba 4 proc.
Nuo kitų konkurentų „Norfos“ darbuotojų medianos atotrūkis už trijų mėnesių laikotarpį skaičiuojamas tūkstančiais eurų.
„Maximos“ darbuotojų mediana sudarė 4721 eurą ir buvo mažesnė 1844 eurais, arba 39 proc., „Iki“ tinkle – atitinkamai 4660 eurų ir minus 1905 eurai (beveik 41 proc.), „Rimi“ – 4460 eurų (minus 2106 eurai, arba 47 proc.).
Tad, kaip rodo „Sodros“ duomenys, didesnė dalis „Norfos“ darbuotojų per birželį, liepą ir rugpjūtį gavo beveik 1,5 karto didesnius atlyginimus nei jų kolegos mažiausiai mokančiame mažmeninės prekybos tinkle.
Beje, net įvertinus 25 proc. kvantilį (kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25 proc. mažiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas mažmeninės prekybos tinkluose), „Norfa“ ir čia išlieka ryški lyderė.
Pavyzdžiui, rugpjūtį 25 proc. kvantilis „Norfoje“ sudarė 1830 eurų, „Lidl“ – 1765 eurus, „Maximoje“ – 1423 eurus, „Iki“ – 1346 eurus, „Rimi“ – 1320 eurų.
Kad „Norfa“ išsiskiria mediana, konstatuoja ir „Verslo žinios“ savo straipsnyje „Didžiausių darbdavių atlygio medianos liepą: lyderių rokiruotė“.
Jame lentelėje „TOP 20 daugiausia darbuotojų turinčių įmonių darbo užmokesčio mediana 2026 m. liepą“ pateikti duomenys rodo, kad „Norfos“ mediana lygiuojasi su universitetų, medicinos ir valstybės įstaigų darbuotojų atlyginimais ir gerokai lenkia kitus keturis didžiausius mažmeninės prekybos tinklus, kurie minimi 20-uko pabaigoje.
„Tai rodo, kad „Norfa“ vertina savo darbuotojus, jų atlyginimai gali konkuruoti su mokslo ir medicinos įstaigų darbuotojų atlygiu, nesvarbu, kokias užduotis jie atlieka ir kokias pareigas eina, – konstatavo D.Dundulis. – Kaip vasarą ir prognozavau, darbuotojams pavyko sudaryti sąlygas, kad antroje metų pusėje mėnesio mediana pasiektų ar perkoptų rekordinę 2200 eurų ribą.“
Nuokrypis – mažiausias
Didesnė dalis įmonių darbuotojų turėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną „Sodros“ kas mėnesį skelbiamą rodiklį – standartinį nuokrypį.
Tinklapyje rekvizitai.lt aiškinama, jog žinant šį rodiklį galima lengviau suvokti, kokia tikimybė, kad kažkas įmonėje gauna išskirtinį darbo užmokestį.
Jei nuokrypis mažas, vadinasi, maža tikimybė, kad įmonėje yra darbuotojų, gaunančių išskirtinai didelį atlyginimą, lyginant su kitais dirbančiaisiais. Kuo nuokrypis didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad įmonėje dirba keli darbuotojai, gaunantys išskirtinai didelį atlyginimą.
Standartinio nuokrypio rodiklis rugpjūtį didžiausias, kaip galima matyti beveik kiekvieną mėnesį, buvo „Lidl“ tinkle – ten jis siekė 2733 eurus.
Beje, peržvelgiant „Sodros“ duomenis randama, kad „Lidl“ vienintelis iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų išsiskiria atskira eilute: „Asmenų, gavusių pajamų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, tantjemas ir kt., užmokesčio vidurkis buvo 23 466,67 euro.“
Finansų specialistų nuomone, tokiais mokėjimais vietoj darbo užmokesčio įmonės optimizuoja mokesčius, nes, pavyzdžiui, išmokant užmokestį asmeniui, kuris dirba turėdamas individualios veiklos pažymą, ar išmokant tantjemas nereikia mokėti didelės dalies mokesčių, kurie privalomi darbuotojui išmokant atlyginimą.
Kituose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose standartinis nuokrypis gerokai mažesnis: „Maximoje“ jis rugpjūtį buvo 1401 euras, „Iki“ – 1179 eurai, „Rimi“ – 911 eurų, o „Norfoje“ – vos 809 eurai, arba net 3,4 karto mažiau nei „Lidl“.
„Mažmeninio tinklo veikloje ypač didelis vaidmuo tenka tiems darbuotojams, kurie kasdien dirba su pirkėjais, yra jų matomi. Tad galiu tik padėkoti „Norfos“ kolegoms, kurie kasdieniu darbu įrodo, kad „Norfa“ ypač rūpinasi savo pirkėjų poreikiais, o šie tą rūpinimąsi įvertina nuolat apsipirkdami mūsų tinklo parduotuvėse.
Šias darbuotojų pastangas būtina įvertinti, todėl ir uždarbiu dalinamasi pagal nuopelnus: kuo našiau ir efektyviau dirba bet kurios grandies darbuotojas, tuo jis ir uždirba daugiau. Todėl ir mediana „Norfoje“ yra viena didžiausių, nors skirtingose parduotuvėse atskiri darbuotojai dėl savo gabumų gali uždirbti ir gerokai daugiau nei tas pačias pareigas atliekantis jo kolega kitoje „Norfos“ parduotuvėje“, – sakė „Norfos“ vadovas.
Mokesčiai veja į užsienį
D.Dundulis taip pat pabrėžė, kad liepą ir rugpjūtį tikėjosi dar geresnių pardavimo rodiklių ir atitinkamai dar didesnio darbo užmokesčio.
Mat „Norfoje“ kiekvienos parduotuvės darbuotojų skatinimas susietas su pardavimo rezultatais: kuo geriau parduotuvei pavyksta patenkinti pirkėjų poreikius ir daugiau parduoti, tuo didesnė dalis uždirbtų pinigų skiriama tos parduotuvės darbuotojų atlyginimams.
„Liepos ir rugpjūčio bėdų dėl nepasiektos planuotos apyvartos priežastis yra Lenkija, kuri gerokai sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) degalams ir jie tapo kur kas – netgi iki 0,5 euro už litrą – pigesni nei Lietuvoje.
Nuvykę degalų gyventojai, akivaizdu, ten ir apsiperka. Anksčiau tokį turizmą stebėdavome tik su Lenkija besiribojančiuose rajonuose, bet dėl didelio degalų kainų skirtumo jau ir tolesnių Lietuvos rajonų gyventojams tapo pelninga vykti į Lenkiją“, – kalbėjo D.Dundulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad Latvija taip pat paviliojo dalį Lietuvos pirkėjų, nes gerokai sumažino PVM maisto produktams.
„Su Latvija iškilo dviguba problema: ten sumažintas PVM maisto produktams ne tik nuviliojo Lietuvos pirkėjus, bet ir beveik sustabdė latvių apsipirkimą Lietuvoje – mes praradome didelę dalį pirkėjų, kurie atvykdavo apsipirkti iš kaimyninės šalies pasienio regionų. Iki PVM mokesčio pakeitimų Latvijoje Šiaurės Lietuvoje apie 30 proc. „Norfos“ parduotuvių apyvartos sunešdavo latviai, kurių dabar labai stipriai sumažėjo“, – liūdna statistika dalijosi „Norfos“ vadovas.
Pasak D.Dundulio, diegiant naujoves ir modernias technologijas, tobulinant asortimentą pagal pirkėjų pageidavimus siekiama, kad „Norfos“ darbuotojai ir toliau galėtų didinti savo darbo našumą ir išlikti lyderiais pagal darbo užmokestį tarp didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų.