Bendrovės duomenimis, rugsėjo 28–spalio 4 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržose Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 139 iki 74 eurų už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę taip pat siekė 74 eurus už MWh, o Estijoje – 69 eurus už MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse reikšmingai sumažėjo. Tam daugiausia įtakos turėjo atpigusi elektra Šiaurės šalių regione bei išaugusi saulės elektrinių gamyba Lietuvoje. Suomijoje vidutinė savaitės elektros kaina sumažėjo 38 proc. iki 49 eurų už MWh, o Švedijos SE3 zonoje – 31 proc. iki 76 eurų už MWh“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Susiję straipsniai
Anot bendrovės, elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 2 proc. iki 254 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 72 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 182 GWh – 11 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 205 GWh.
Daugiausia elektros energijos Lietuvoje gamino vėjo jėgainės, tačiau jų per savaitę gamyba sumažėjo 38 proc. iki 74 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę padidėjo 73 proc. iki 64 GWh, hidroelektrinės pagamino 15 GWh, šiluminės jėgainės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 41 proc., saulės elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
„Litgrid“ duomenimis, bendras elektros importo kiekis per savaitę padidėjo 12 proc. iki 111 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 66 proc. importuoti iš Švedijos, 30 proc. – iš Latvijos, o 4 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 32 proc. iki 36 GWh. Skelbiama, kad 73 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 18 proc. – į Latviją, o likę 9 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 81 proc. Lenkijos ir 14 proc. Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos ir 63 proc. Lietuvos kryptimis, nurodo bendrovė.