Nauja banko prognozė: ekonomika augs kukliau, o maistas vėl gali brangti

Lietuva šiemet išvengė netvaraus vartojimo šuolio ir ekonomikos perkaitimo, tačiau neįdarbintoms lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose grėsmę kelia aukšta infliacija.

„Nepaisant priešpriešinių vėjų iš išorės, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva išliko sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) šalių penketuke, o neigiamus išorinius poveikius atsvėrė energinga viešųjų investicijų ir vartojimo plėtra“, – teigia „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Lietuvos ūkio atsparumą energetikos šokui stiprina pasiekta reikšminga pažanga mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, aktyvi darbo rinka, sparčiai augančios gyventojų pajamos, sukauptos finansinės atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimas.

Pasak ekonomistės, augimą demonstruoja ir eksportuojantys apdirbamosios gamybos, transporto ir logistikos sektoriai. Vis dėlto, vienu svarbiausių ekonomikos plėtros ramsčių šiemet išlieka namų ūkių vartojimas.

„Antrosios pensijų pakopos reforma ne tik paskatino momentinį vartojimą ir prisidėjo prie BVP plėtros, bet ir, energetikos krizei užsitęsus, gali tapti papildoma finansine pagalve gyventojams. Vis dėlto trumpalaikius iššūkius sprendžiame lėšomis, kurios turėtų būti skirtos ilgalaikiam taupymui.

Be to, didelė dalis atsiimtų lėšų vis dar laikoma neįdarbinta atsiskaitomosiose sąskaitose. Tai nėra racionalu tokios aukštos infliacijos akivaizdoje“, – įspėja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 5,3 proc., o 2027 m. sulėtės iki 3,5 proc.

Pasak „Artea“ ekonomistės, iki šiol energetinės krizės infliacinis užkratas labai neišplito. Didžiausią spaudimą infliacijai šiuo metu daro pakilusios degalų kainos ir Lietuvai būdinga ilgalaikė aukšta paslaugų infliacija.

Dėl daugiau nei dukart aukštesnių dujų kainų, įtampos biokuro rinkoje ir panaikintos PVM lengvatos šildymui ir malkoms laukia finansiškai sudėtingesnis šildymo sezonas. Vis dėlto, tokių svarbių kategorijų, kaip maistas, kainos kol kas nekyla ir tai padeda vartotojams.

Palyginti atsparios globaliai energetikos krizei iki šiol buvo ir elektros kainos Lietuvoje. Tai lėmė išaugęs atsinaujinančių energijos išteklių elektros gamybos mastas ir pigi elektra, pasiekianti mus iš Šiaurės šalių.

„Vis dėlto, žaliajai energetikai palankus sezonas eina į pabaigą. Žiemą hidro, saulės ir vėjo energetikos vaidmuo paprastai būna mažesnis, o elektros kainos vidurkius į viršų kreipia didesnė iškastinio kuro įtaka“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Persijos įlankos konfliktui įklimpus, didėja antrinių šios energetikos krizės efektų rizikos. Vienas jautresnių sektorių – žemės ūkis: energija yra būtina nuo lauko iki parduotuvės lentynos.

„Dyzelinas naudojamas žemės ūkio technikai, energijos reikia produkcijai džiovinti, perdirbti, šaldyti ir transportuoti. Be to, įtampa neapleidžia trąšų rinkos. Kai trąšos brangsta, ūkininkai arba moka daugiau už tą patį kiekį, arba mažiau jų naudoja – galutinis rezultatas dažnai būna aukštesnė žemės ūkio produkcijos savikaina arba kuklesnis derlius“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Papildomą spaudimą gali sukurti biodegalų paklausa. Brangstant naftai, daugiau žemės ūkio žaliavų gali būti nukreipiama į degalų gamybą, o ne maisto rinką. Tai mažina maisto žaliavų pasiūlą ir gali prisidėti prie jo infliacijos.

„Jau matomi pirmieji nerimą keliantys signalai pasaulinėse maisto žaliavų rinkose. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, rugsėjį grūdų kainos buvo 17 proc. aukštesnės nei prieš metus, o augalinių aliejų kainų kreivė kilo jau ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. pradžios.

Tiesa, ne visos maisto žaliavos brangsta – mėsos kainos per metus iš esmės nepasikeitė, o pieno produktai, palyginti su rugsėju pernai, net penktadaliu atpigo“, – pastebi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

Finansų rinkų dalyviai nuogąstauja, kad infliacijos spaudimas užsitęs, ir jau įskaičiuoja šias rizikas į palūkanų normų ateities sandorių kreives. Aukštyn riečiasi tiek ilgesnės trukmės tarpbankinės palūkanų normos, tiek valstybių obligacijų pajamingumai.

„Kylančios palūkanų normos apnuogina valstybių fiskalinės drausmės spragas. Už jas tenka mokėti brangiau. Iki šiol Lietuvos fiskalinės drausmės istorija atrodė nepriekaištingai, dėl to šiandien finansų rinkų dėmesio centre – ne mes.

Vis dėlto, įžengėme į etapą, kuomet neišvengiamai sparčiai augs viešosios investicijos, išlaidos ir valdžios sektoriaus skola, o fiskalinės drausmės laikytis dėl veikiančių indeksavimo mechanizmų ir politinių įsipareigojimų bus itin sudėtinga“, – įspėja I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, privalome atrasti būdą, kaip šioje įtemptoje situacijoje įgyvendinti užsibrėžtus gynybos tikslus, išsaugoti fiskalinę drausmę, nepakenkti verslo aplinkai ir neprarasti ekonomikos plėtros pagreičio.

Be to, aukštesnės palūkanų normos turėtų atvėsinti ir nekilnojamojo turto rinką.

12 mėn. EURIBOR palūkanų norma rugpjūčio gale kirto 3 proc. ribą ir jau siekia 3,19 proc., o populiariausios 6 mėn. ir 3 mėn. EURIBOR siekia, atitinkamai, 2,95 proc. ir 2,6 proc.

„Šiemet gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka išlieka itin aktyvi. Būsto sandorių skaičius nusileidžia tik 2021 m. stebėtiems rekordams. Vis dėlto, rinka vystosi nebetvariai: gyvenamasis nekilnojamas turtas brangsta gerokai sparčiau nei kyla vidutinės gyventojų pajamos, tai kenkia būsto įperkamumui“, – sako „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

„Artea“ pagerino šių metų vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių prognozę iki 9,5 proc. Dar birželį tikėtasi kuklesnio – 8,2 proc. – atlyginimų augimo. Bankas prognozuoja, kad 2027 m. vidutinis bruto darbo užmokestis augs 7,8 proc.

„Nominalių pajamų augimas šiemet pranoko lūkesčius. Antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis buvo dešimtadaliu didesnis nei atitinkamą laikotarpį prieš metus. Nepaisant aukštos infliacijos, šiemet namų ūkių perkamoji galia nenukentės – atlyginimai ir toliau didėja sparčiau nei kyla kainos“, – pastebi ekonomistė.

Palankias darbo užmokesčio tendencijas palaikė atspari darbo rinka, nuo metų pradžios 11 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlygis ir sparčiai augantys atlyginimai viešajame sektoriuje.

„Šiemet atlyginimai vėl sparčiau kyla viešajame sektoriuje, kuris mažiau jautrus ekonomikos ciklui ir išoriniams sukrėtimams. Tuo tarpu aukštas vidutinis atlyginimų augimas privačiajame sektoriuje maskuoja skirtingą atskirų veiklų situaciją“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Nors atlyginimai augo visose ekonominėse veiklose, išaugusios sąnaudos ir konkurencingumo spaudimas siaurina kai kurių įmonių manevro laisvę. Darbo jėgos konsolidacijos procesai toliau stebimi aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

„Iki tol aktyviai dėl darbuotojų konkuravusios informacinių technologijų, verslo ir finansų paslaugų įmonės keičia kryptį. Jos išnaudoja technologines naujoves ir ieško naujo balanso. Visgi šių sričių specialistams pavyksta itin greitai ir vėl įsilieti į darbo rinką“, – tvirtina ekonomistė.

Pirmąjį šių metų pusmetį užimtųjų gretos toliau tankėjo, o vidutinis nedarbo lygis netgi nukrito žemiau euro zonos vidurkio. „Artea“ prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 6,8 proc., o kitąmet – 7,0 proc.

„Lietuvos darbo rinkai būdingi struktūriniai darbo jėgos neatitikimai. Darbdaviai puikiai žino, kaip sudėtinga prireikus rasti tinkamų darbuotojų ir kiek laiko gali užtrukti jų paieška, todėl net ir sudėtingesnėmis sąlygomis stengiasi išlaikyti turimus specialistus“, – teigia „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.