Bylai – šešeri metai
Tai buvo didžiulį atgarsį sukėlęs įvykis, kai 2020-ųjų pradžioje žiniasklaida pranešė, kad „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias išleidžia nepakankamai išvalytas technologines nuotekas.
Informaciją apie nuotekas suteikė ir savo kaltę pripažino buvę „Grigeo Klaipėda“ vadovai, kurie dar prieš skandalą, 2019-ųjų viduryje, dėl galimo sukčiavimo privalėjo palikti darbą bendrovėje.
Susiję straipsniai
Tačiau jie už bendradarbiavimą su teisėsauga buvo atleisti nuo atsakomybės, o kaltinimai buvo pateikti pačiai įmonei.
Jai Aplinkos apsaugos departamentas pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį, o bylą šiuo metu tebenagrinėja Šiaulių apygardos teismas.
„Grigeo Klaipėda“ neginčija ir jos atstovai teigė atlyginsiantys visą žalą gamtai, jei ji bus nustatyta objektyviai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos standartus.
Tačiau dar yra ir visuomenės interesas, kuris aprėpia ne vieną svarbų klausimą. Kas nutiktų, jeigu rinkoje iš tiesų visai neliktų didžiausio popieriaus atliekų perdirbėjo Baltijos šalyse?
Buvęs „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas savo paskutiniame žodyje teisme viešai pripažino, kad, priteisus aplinkosaugininkų civilinį ieškinį, pati bendrovė būtų priversta skelbti bankrotą.
Svarbi perdirbimo grandis
Žiedinės ekonomika į nenutrūkstamą ratą sujungia kelias veiklos grandis: atliekų – antrinių žaliavų surinkimą, perdirbimą, naujų pakuočių gamybą iš perdirbtos žaliavos, produktų supakavimą ir vėl – panaudotų pakuočių surinkimą bei perdirbimą.
Įmonės „Grigeo Klaipėda“ duomenimis, ji kasmet perdirba maždaug po 130 tūkst. tonų kartono ir popieriaus atliekų. Per pastarąjį dešimtmetį perdirbtas jų kiekis pasiekė 1,6 mln. tonų.
Už fabriko ribų susiformavo visa tiekimo grandinė: atliekų surinkėjai, rūšiavimo centrai, logistikos įmonės, savivaldybių sistemos, o kartu ir gyventojai įprato rūšiuoti atliekas.
Jeigu gamykla nutrauktų veiklą, neišvengiamai popieriaus atliekas tektų gabenti į perdirbimo gamyklas užsienyje bei iš ten perdirbtą žaliavą parsivežti atgal.
„Jeigu „Grigeo Klaipėda“ neliktų, ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys netektų galingiausio šiame regione kartono pakuočių perdirbimo fabriko. Laimei, šiuo metu jis tebedirba, ir Lietuvoje vis dar turime labai geras šių antrinių atliekų perdirbimo sąlygas,“ – teigė licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almantas Kybartas.
„Žaliasis taškas“, vienijantis produktus gaminančias bei importuojančias įmones, jų vardu organizuoja visą pakuočių atliekų surinkimo, pervežimo, rūšiavimo bei perdirbimo grandinę.
„Antrinėms žaliavoms eksportuoti galimybių niekada nerūko, tačiau jas naudingiausia perdirbti šalyje, kur jos susikaupia.
Jeigu kartono perdirbimo fabrikas Klaipėdoje būtų sužlugdytas, sugriūtų ir taip ne itin stipri Lietuvos žiedinė ekonomika“, – sakė A. Kybartas.
Anot jo, Lietuvoje žiedinės ekonomikos rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.
„Europos Sąjungoje vidutinis žiedinės ekonomikos rodiklis sudaro apie 11 proc., bet Lietuvoje jis tesiekia 4–5 proc.. Tam, kad jis padidėtų, surinktas antrines žaliavas skatinama perdirbti būtent mūsų pačių šalyje. Vietinėje rinkoje neprireikia didelių logistikos sąnaudų, transportui mažiau tenka įveikti kilometrų, todėl mažesnė yra ir jo tarša anglies dvideginiu.
Be to, vietos rinkoje pakuočių surinkimo, perdirbimo, jų gamybos ir tiekimo gamintojams grandinė sukasi gana greitai. Tuo tarpu be klaipėdiškės „Grigeo“ atliekų perdirbimo ciklas sugriūtų“, – patikino „Žaliojo taško“ vadovas.
Pasigenda šešėlio kontrolės
Anot A. Kybarto, antrines žaliavas visada galima eksportuoti, bet ekonomiškai tai – nuostolinga.
„Įmonė „Grigeo Klaipėda“ yra svarbi Lietuvos pramonės dalis. Joje yra sukurta apie 150 darbo vietų, ji moka gausius mokesčius valstybės biudžetui. Tad ši įmonė daro didelę teigiamą įtaką mūsų šalies ekonomikos gyvybingumui ir konkurencingumui“, – teigė A. Kybartas.
Pasak jo, didelės pramonės įmonės apskritai yra po didinamuoju stiklu – jų poveikis aplinkai yra griežtai kontroliuojamas. Tuo tarpu šešėlinis verslas – mažos nelegaliai atliekas perdirbančios įmonės nepatenka į kontrolės akiratį.
„Manyčiau, kad „Grigeo Klaipėda“ atveju savo darbo tinkamai neatliko ir valstybės institucijos – Aplinkos apsaugos agentūra bei aplinkosaugos inspektoriai. Tikėtina, kad jos galėjo užkardyti tokią situaciją, bet to nepadarė.
Nėra logiška tik įmonei užkrauti milžinišką baudą už gamtai padarytą žalą, atsakomybę reikėtų pasidalinti. Apskritai neigiamai vertinu tokias baudas, kuriomis norima sunaikinti pramonę“, – užsiminė A. Kybartas.
Smūgis atliekų sektoriui
Antrinių žaliavų perdirbimo infrastruktūra yra viena žiedinės ekonomikos grandis. Jei iš jos iškristų stambus dalyvis, poveikis gali būti juntamas visame sektoriuje.
Lietuva taptų priklausoma nuo kelių stambių užsienio perdirbėjų, kurie galėtų primesti gerokai didesnes atliekų priėmimo kainas. Tokia situacija jau buvo susiklosčiusi kai kuriose Europos valstybėse jose sumažėjus vietinio perdirbimo pajėgumams.
Gamintojus vienijančios asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis taip pat laiksi nuostatos, kad „Grigeo Klaipėda“ uždarymas padarytų neigiamą įtaką ir ekologijai, ir Lietuvos ekonomikai.
Antrines žaliavas – tą 130 tūkst. tonų per metus susikaupiančių popieriaus bei kartono atliekų neišvengiamai tektų gabenti perdirbimui į užsienį: Lenkiją, Vokietiją ar kitas šalis. Tai ne tik padidintų transportavimo, logistikos, administravimo sąnaudas.
„Padidėtų perdirbimo kaina, tad kartu organizacijoms padidėtų ir pakuočių sutvarkymo įkainiai.
Padidėjusių sąnaudų grandinė pasiektų ir gamintojus tų produktų, kuriems reikalingos pakuotės. Galų gale tai atsidurtų galutinėje – vartotojų už prekes mokamoje kainoje bei atliekų tvarkymo tarifuose“, – paaiškino K. Šiaudkulis.
Ir dar vienas niuansas. Pasak K. Šiaudkulio, tuomet, kai antrinių žaliavų perdirbimo įmonės veikia vietos rinkoje. Šiuo atveju – Lietuvoje, galima stebėti realų perdirbimą atliekų kiekį: ir kartono pakuočių, ir plastiko, ir kitų antrinių žaliavų.
„Vietos rinkoje tuos procesus paprasčiau suprasti bei juos stebėti, tuo tarpu eksporto atveju tokių galimybių nebūtų.
Be to, fabriko Klaipėdoje uždarymas turėtų didelę neigiamą įtaką perdirbamam antrinių žaliavų kiekiui Lietuvoje. ES yra numačiusi, kad Lietuvoje turi būti perdirbama ne mažiau kaip 65 proc. visų pakuočių. Maždaug toks kiekis šiuo metu ir yra pasiektas“, – kalbėjo K. Šiaudkulis.
Atatranka – gyventojų sąskaitose
Ekspertų skaičiavimu, popieriaus atliekų transportavimas į Lenkijos perdirbimo įmones galėtų kainuoti papildomus 40 eurų už toną, priklausomai nuo degalų kainų, maršrutų ir rinkos sąlygų.
Atsižvelgiant į popieriaus ir kartono atliekų srautą, kuris per metus sudaro daugiau kaip 130 tūkst. tonų, papildoma našta sektoriui siektų apie 5 mln. eurų per metus.
Dalis šių išlaidų, tikėtina, būtų įskaičiuotos į komunalinių atliekų tvarkymo tarifus. Dar didesnį poveikį tai turėtų verslui, ypač įmonėms, kurių veikloje susidaro dideli pakuočių ir popieriaus atliekų kiekiai.
Tad, iš pirmo žvilgsnio, „Grigeo Klaipėda“ fabriko uždarymas galėtų atrodyti kaip aplinkosaugininkų pergalė. Jeigu neliktų gamybinės veiklos, sumažėtų vietinės emisijos, neliktų ir rizikos dėl galimų aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų.
Tačiau perdirbimo veiklai persikėlus į kitą šalį aplinkosauginė našta niekur nedingtų.
Kita vertus, taršos pažeidimų atvejais valstybė turi užtikrinti, kad atsakomybės nepavyktų išvengti. Todėl diskusija neturėtų apsiriboti dilema „uždaryti arba palikti veikti“, o apimti papildomas investicijas į aplinkosaugą bei griežtesnę kontrolę.
Įtaka Klaipėdos regionui
Portalo rekvizitai.lt duomenimis, bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ rugpjūtį dirbo 144 darbuotojai.
Vis dėlto pramonės įmonių reikšmė regionui paprastai būna didesnė nei vien darbo vietos jose.
Skaičiuojama, kad viena darbo vieta gamyboje generuoja papildomą užimtumą logistikos, techninės priežiūros, energetikos ar kitose paslaugų srityse.
Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ duomenimis, nuo 2012 iki 2025 metų darbuotojams buvo išmokėta 57,6 mln. eurų darbo užmokesčio, o į regiono savivaldybių biudžetus sumokėta daugiau kaip 9 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.
Dar daugiau kaip 5 mln. eurų papildomai sumokėta kitų mokesčių – pelno, turto, žemės nuomos ir kitų. Įvairiems socialiniams projektams bendrovė teigia skyrusi apie 670 tūkst. eurų paramos.
Be to, per tą patį laikotarpį „Grigeo Klaipėda“ teigia rangovams už remonto ir priežiūros darbus sumokėjusi apie 12,5 mln. eurų, o transporto paslaugoms yra skyrusi dar 26 mln. eurų. Šios lėšos palaikė platesnę regiono tiekėjų ir paslaugų teikėjų ekosistemą.
„Grigeo Klaipėda“ nuotr.
„Grigeo Klaipėda“ kasmet perdirba maždaug po 130 tūkst. tonų kartono ir popieriaus atliekų