Šią žiemą gyventojų piniginėms teks rimtas išbandymas – šildymo kainos kai kuriuose Lietuvos regionuose gali išaugti net 50 proc., o brangstanti energija ir degalai netrukus gali atsispindėti ir maisto kainose.

Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė įspėja, kad šeimoms gali tekti kas mėnesį papildomai išleisti 100–150 eurų.

Apie tai E. Stonkutė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

– Kokių šildymo sąskaitų šiemet laukti gyventojams?

[[ge:lrytas:lrytas:44396006]]

– Iš karto galima pasakyti, kad šis šildymo sezonas gyventojams bus įtemptas ir gana sunkus. Jau žinome, kad šildymo kainos, priklausomai nuo regiono, gali augti nuo 15 iki net 50 proc., palyginti su praėjusiais metais. Taigi šildymo sezonas žmonių piniginėms bus tikrai įtemptas.

Įtemptas ir tiems, kam reikia apsirūpinti biokuru, nes jo kainos taip pat smarkiai išaugo.

[[ge:lrytas:lrytas:44425774]][[ge:lrytas:lrytas:44380395]][[ge:lrytas:lrytas:44429802]]

Galbūt yra tik viena šiek tiek geresnė žinia – galime tikėtis, kad ši žiema bus kiek šiltesnė nei praėjusioji. Tai siejama su vadinamuoju El Ninjo gamtos reiškiniu, kuris Europoje dažniausiai reiškia šiek tiek šiltesnes žiemas.

– Kiek ši žiema bus sunki vidutines ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms?

– Jeigu kalbėtume apie šeimas, kuriose dirba du žmonės ir abu gauna minimalias pajamas, galime skaičiuoti, kad šiemet jiems, įskaitant brangusią elektrą, šildymą, degalus ir kiek kilusias maisto kainas, kas mėnesį papildomai reikės atsidėti bent apie 100 eurų vien kainų padidėjimui kompensuoti.

Jeigu tai vidutines pajamas gaunanti šeima, kurioje abu žmonės uždirba vidutinį atlyginimą, ši suma gali išaugti iki maždaug 150 eurų.

Kai du žmonės dirba ir gyvena tame pačiame būste, tokia finansinė našta dar gali būti pakeliama. Tačiau didesnė problema kyla tiems, kurie gyvena vieni. Lietuvoje vieno asmens namų ūkiai sudaro apie 60 proc. visų namų ūkių. Tai reiškia, kad vienas žmogus iš savo pajamų turi sumokėti už šildymą, elektrą, pabrangusius degalus ir maistą.

Maisto kainos, kukliu vertinimu, gali augti iki 5 proc., tačiau, susiklosčius nepalankesnėms aplinkybėms, kai kurių maisto produktų kainos galėtų padidėti ir iki 10 proc.

Manau, kad ateinantis žiemos sezonas, įvertinus pagrindinių maisto ir energijos išteklių, prekių bei paslaugų kainų augimą, bus iššūkis ne vienam namų ūkiui.

[[ge:lrytas:lrytas:44433326]]

– Šildymo kainos kai kuriuose Lietuvos rajonuose gali būti net 50 proc. didesnės nei praėjusiais metais. Kokių konkrečių priemonių valstybė turėtų imtis, kad apsaugotų gyventojus nuo didesnių sąskaitų?

– Jau ne vienus metus taikomos šildymo kompensacijos pažeidžiamiausiems žmonėms. Manau, kad šiais metais joms reikės skirti kur kas daugiau lėšų. Tikiuosi, kad Vyriausybė tai numatė, įvertino ir įtraukė į ateinančių metų biudžeto išlaidas.

Šios priemonės yra vienos veiksmingiausių, jos jau taikomos. Tačiau yra ir kita, struktūrinė problema, kurios greitai neišspręsime. Tai viso energetikos ūkio gebėjimas atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Tai leistų mums labiau valdyti energetinių išteklių kainas, mažiau priklausyti nuo išorinių sukrėtimų.

– Kada brangstantys degalai ir energija gali labiau paveikti maisto produktų kainas parduotuvėse?

– Manau, kad realų maisto kainų augimą turėtume pamatyti paskutinį šių metų ketvirtį – lapkritį, gruodį.

Šiuo metu superkami grūdai, jie perduodami į maisto tiekimo grandines. Produktų kainos, kuriose bus įskaičiuotos pabrangusios trąšos, dyzelinas, ims atsispindėti galutinėse žemės ūkio produktų kainose.

– Lietuva pagal mokesčių sumą vienam litrui dyzelino patenka tarp dešimties daugiausia mokesčių taikančių ES valstybių. Ar, esant dabartinėms degalų kainoms, Finansų ministerija galiausiai turėtų ryžtis mažinti akcizus?

– Manau, kad tai būtų gera proga peržiūrėti ilgalaikę dyzelino akcizų politiką, tam kad ji taptų konkurencinga mūsų regione.

Šiuo metu dėl savo akcizų politikos pralaimime Latvijai, o ypač – Lenkijai. Lietuva yra tranzito šalis. Lenkija taip pat yra svarbi tranzito valstybė, todėl degalų kainų konkurencingumas labai svarbus.

Manau, tai – akcizų politikos dedamoji, kurią reikėtų iš esmės peržiūrėti, tačiau parama turėtų būti tikslinė.

Pirmiausia – transporto sektoriui, kad būtų galima suvaldyti infliacinio šoko persidavimą į kitus sektorius, ypač – į maisto prekių grandinę.

Taip pat reikėtų svarstyti paramą žmonėms, kurie naudojasi asmeniniais automobiliais ir turi įveikti didelius atstumus vykdami į darbą: jeigu kelionės į darbą būtinos, tokia pagalba būtų tikslinga.

[[ge:lrytas:lrytas:44433327]]

– Dyzelinas Lietuvoje kainuoja beveik 50 centų brangiau nei Lenkijoje, o ir Latvijoje degalai pigesni. Kiek tokie kainų skirtumai kenkia Lietuvos verslo konkurencingumui?

– Be abejonės, kenkia. Tačiau jeigu kalbėtume apie Lietuvos sunkųjį transportą, daug įmonių dirba Vakarų Europoje, joms Lenkija tampa tranzitine šalimi, kur prisipila degalų.

Vis dėlto dabartinė akcizų sistema kenkia Lietuvos biudžetui. Pradėjus ją įgyvendinti, Lietuvoje parduodamų degalų kiekis gana ženkliai sumažėjo. Manau, kad šiemet šis sumažėjimas gali būti dar didesnis: prie tų, kurie anksčiau vykdavo degalų į Lenkiją, šiemet prisidės vykstantieji į Latviją.

Tikėtina, kad dėl to dar labiau sumažės apmokestinamoji bazė. Tai įrodo, kad ši politika patyrė fiasko.

Dabar reikia svarstyti, kaip grąžinti degalų kainų konkurencingumą. Tam būtina rimta ir ilgalaikė akcizų sistemos peržiūra, kad ji padėtų spręsti ne tik dabartinio energetinio sukrėtimo problemas, bet ir ilgalaikius Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumo iššūkius.

– Kaip vertintumėte finansų ministro poziciją, kai skaičiuojama, kad vienas mėnuo sumažintų akcizų valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų, tačiau tuo pačiu milijonai litrų degalų galiausiai pilami ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse?

– Suprantu, kad klausimas sudėtingas. Žinant biudžeto įtampas mažesnis dyzelino akcizas biudžetui brangiai kainuoja. Be to, lėšos jau gali būti numatytos konkrečioms valstybės reikmėms finansuoti.

Rasti balansą nėra lengva, bet nieko nedaryti reiškia gilinti jau turimą problemą.

– Kokie, jūsų nuomone, turėtų būti svarbiausi kitų metų valstybės biudžeto prioritetai, kai auga gyventojų išlaidos, o gynybai, išliekant ekonominiam neapibrėžtumui, reikia skirti rekordinį finansavimą?

– Tikriausiai dar anksti vertinti biudžeto pasiūlymą. Jis buvo pristatytas bendrais bruožais. Galima pasidžiaugti, kad gynybai lieka numatyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Manau, kad šiandien Lietuvoje – tai absoliutus prioritetas.

Tačiau, kaip žinome, Valstybės kontrolė yra įspėjusi, kad 5 proc. BVP gali nepakakti numatytiems įsipareigojimams. Tam gali trūkti dar maždaug 0,5 proc. BVP.

Kyla abejonių, ar biudžetas konstruojamas atsižvelgiant į prioritetus. Ar naujos šeimos politikos priemonės šiuo metu tokios būtinos, kad jas reikėtų įtraukti į biudžetą, ar jos vis dėlto galėtų luktelti, viską skubos tvarka nukreipiant į gynybos biudžetą.

Man asmeniškai nelabai patinka iki 3,8 proc. augantis biudžeto deficitas, nes šiandien visame pasaulyje brangsta valstybių skolinimasis. Lenkijai ir Prancūzijai būtent dėl biudžeto deficito neseniai sumažinti kredito reitingai.

Manau, laikas ne žiūrėti, ką daro kiti, o priimti teisingus ir tvarius sprendimus, kad Lietuva turėtų tvarius viešuosius finansus.

Šildymo kainos šaus į viršų, bet tai dar ne viskas: ekonomistė įspėja, kam ruoštis (12)