Šalių pozicijos buvo aiškios dar prieš viršūnių susitikimą: vienos valstybės reikalauja didesnio biudžeto, o kitos ragina taupyti. Be Vokietijos, tarp taupymo šalininkių yra Austrija, Švedija, Danija, Nyderlandai ir Suomija.
Europos Komisija (EK) vasarą pateikė beveik 2 trln. eurų biudžeto projektą. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija savaitgalį pristatė savo pasiūlymą, kuriame, palyginti su EK projektu, numatyta biudžetą sumažinti maždaug 140 mlrd. eurų.
Per ketvirtadienio diskusijas „ambicingo“ biudžeto šalininkai nepritarė siūlomam mažinimui. Taupymo šalininkų poziciją išdėstė Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas.
S. Gentvilas, V. Ąžuolas, A. Butkevičius: apie ministro T. Valio vidurinį pirštą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prieš prasidedant viršūnių susitikimui paragino „gerokai“ sumažinti EK pasiūlytą biudžetą. Jis pareiškė nematantis galimybių skirti papildomų lėšų, „ypač sanglaudos ir žemės ūkio politikai“. Turėdamas omenyje sudėtingas derybas ir gruodį vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kancleris patarė įsidėti „keliais marškiniais daugiau“.
Prancūzija derybose pirmiausia siekia įvesti naujus ES mastu taikomus mokesčius, kad biudžetą būtų galima padidinti nedidinant valstybių narių įnašų. Paryžius, be kita ko, nurodo į Europos Parlamento pasiūlymus apmokestinti skaitmenines paslaugas, kriptoturtą ir internetinius azartinius lošimus.
Susiję straipsniai
Daugelis iš 27 ES valstybių narių nori patvirtinti 2028–2034 m. Bendrijos biudžetą iki šių metų pabaigos, prieš prasidedant itin svarbiems rinkimų metams, po kurių į valdžią gali ateiti keli euroskeptiški valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp jų galbūt ir Prancūzijos dešiniųjų populistė Marine Le Pen.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, diplomatų duomenimis, kitiems ES lyderiams sakė, kad keliose Europos šalyse artėjant rinkimams susitarti dėl ES biudžeto bus „sunku“. Gruodį numatytas dar vienas ES viršūnių susitikimas.
Austrijos kancleris Christianas Stockeris neatmetė galimybės, kad derybos užsitęs iki kitų metų.
Penktadienį ES valstybių ir vyriausybių vadovai aptars tolesnę paramą Ukrainai. Taip pat numatytas susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V. Zelenskis atvyko jau ketvirtadienį ir susitiko, be kita ko, su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte bei E. Macronu. Po susitikimo Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad „itin svarbu“, jog Ukraina „gautų visas būtinas priemones apsiginti“.