Gaiviuosius gėrimus perka rinkdamiesi – saldžiausius vis dėlto dažniau ignoruoja

„Gaiviųjų gėrimų asortimentą „Norfos“ parduotuvėse formuoja pirkėjų poreikiai ir rinkos tendencijos“, – taip pokalbį apie nealkoholinių gėrimų paklausos pokyčius pradėjo „Norfos“ gaiviųjų gėrimų prekių grupės vadovė Simona Rožytė.

Pasak jos, mažmeninės prekybos tinkle „Norfa“ apsiperkantys žmonės pastaraisiais metais vis dažniau ėmė rinktis gėrimus, kuriuose mažiau cukraus ir kurie pagardinti įvairaus skonio priedais. O ir pirmenybę jie teikia kuo didesnei tarai.

Neretai pirkinių krepšiuose atsiduria funkciniai gėrimai, kuriuose yra organizmui naudingų mineralinių medžiagų.

Anot 159 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, tikėtina, jog funkcinių gėrimų paklausa auga todėl, kad vis daugiau žmonių pasirenka sveiką, aktyvų gyvenimo būdą – daugiau vaikšto, sportuoja.

Ši tendencija, ko gero, augina ir paklausą tų gėrimų, kuriuose mažai cukraus arba jo apskritai nėra.

„Tačiau „Norfoje“ apsiperkančių žmonių poreikiai labai skirtingi, nes dalis pirkėjų nuperka santykinai daug saldžiųjų gėrimų“, – užsiminė D.Dundulis.

„Matydami augančią funkcinių gėrimų paklausą, kurios pokyčiai per metus sudaro kelias dešimtis procentų, užsakome jų kuo įvairesnio skonio. Lentynose jau galima regėti vyšnių, apelsinų, ananasų skonio funkcinių gėrimų, nors populiariausi vis dar įvairių vaisių ir citrinų skonio. Besikeičiantys pirkėjų poreikiai „Norfos“ tinkle labiausiai iš visų gaiviųjų gėrimų paaugino būtent funkcinių gėrimų pardavimą“, – teigė „Norfos“ gaiviųjų gėrimų prekių grupės vadovė S.Rožytė.

Funkciniai gėrimai yra papildyti elektrolitais, magniu, kaliu, cinku ir kitais mikroelementais bei vitaminais. Juose cukraus labai nedaug arba apskritai nėra.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, „Norfos“ tinklo parduotuvėse pirkėjai nuperka ypač daug stalo ir mineralinio vandens. Šiuos gėrimus jie turi galimybę išsirinkti iš daugiau kaip 20 prekių ženklų.

„Įtaką tokiai pasiūlos įvairovei daro skirtinga mineralinio vandens sudėtis. Pirkėjams sudarome sąlygas išsirinkti tokio mineralinio vandens, kuris jiems labiausiai tinka ir patinka pagal skonį ir mineralų sudėtį. Vieni mėgsta mineralinį vandenį su mažu kiekiu mineralų, kiti – su kuo įvairesniais mineralais arba didesniu tam tikrų mineralų kiekiu. Vieni jį renkasi tik troškuliui numalšinti, kiti – atsižvelgdami į savo sveikatą. Suprantama, kad skiriasi ir tokio mineralinio vandens skonis“, – kalbėjo S.Rožytė.

Norint patenkinti skirtingus pirkėjų poreikius „Norfos“ parduotuvių lentynos yra užpildytos įvairių šalių gamintojų mineraliniu vandeniu. Jo atvežama iš Estijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Azerbaidžano, Sakartvelo.

„Nors įvairovė labai didelė, populiariausias išliko įvairių prekių ženklų lietuviškas mineralinis vanduo. Ypač daug nuperkama ir privačių „Norfos“ bei „Kolumbo“ prekių ženklų mineralinio vandens bei „N“ ženklo stalo vandens. Tikėtina, kad jų pardavimui įtaką daro ypač patrauklus kainos ir kokybės santykis“, – svarstė „Norfos“ gaiviųjų gėrimų prekių grupės vadovė.

Pasak S.Rožytės, kasmet vis didesnę paklausą turi įvairaus skonio vanduo. Populiariausias – įvairių vaisių ir uogų skonio.

„Įvairaus skonio vandens prekių grupėje galima pastebėti tendenciją, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata ir dažniau perka tokį vandenį, o ne saldųjį limonadą, – atkreipė dėmesį S.Rožytė. – Šį vandenį tėvai linkę pirkti ne tik sau, bet ir vaikams.“

Ji apskaičiavo, kad šiemet per pirmąjį pusmetį įvairaus skonio vandens „Norfos“ tinklo parduotuvėse buvo parduota 20 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laiku praėjusiais metais.

Vaisvandenių paklausai įtaką daro ir skonio mados. Nors populiariausias išliko tradicinio skonio – apelsinų, citrinų, kolos – limonadas, kelerius metus iš eilės didelę paklausą tebeturi arbūzų bei mangų skonio vaisvandeniai.

Pasak S.Rožytės, šiemet pirkėjai gausiau suskato pirkti kaktusų, mėtų ir mochito (mojito) skonio vaisvandenius – jų paklausa didėja kas mėnesį. „Norfai“ šiuos naujo skonio gėrimus tiekia net keli gamintojai, tad pirkėjai turi galimybę pasirinkti jiems tinkamiausią.

„Šiemet atsirado dar viena tendencija – populiarėja vaisvandeniai iš Sakartvelo. Ypač daug nuperkama šios šalies tradicinių peletrūnų, kriaušių, vynuogių ir granatų skonio gėrimų. Matyt, vyresnės kartos žmonėms jie primena vaikystėje mėgto limonado skonį, – svarstė „Norfos“ atstovė. – Šie gėrimai gerokai saldesni nei lietuviški, tad akivaizdu, kad yra ne tik vengiančių saldžių gėrimų, bet ir juos tebemėgstančių pirkėjų. Todėl „Norfa“ stengiasi patenkinti kuo įvairiausio skonio gėrimų mėgėjų poreikius.“

O štai mažieji „Norfos“ parduotuvių lankytojai pamėgo šiemet pasiūlytą burbulinę arbatą.

„Vienintelio gėrimo – giros – asortimentas iš esmės nepasikeitė. „Norfos“ parduotuvėse apsiperkantys žmonės puikiai supranta, kokia gira yra gera, ir tą pačią renkasi metai po metų. Jie perka skanią, kokybišką girą, kurią mums tiekia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos gamintojai“, – teigė S.Rožytė.

„Norfos“ tinkle pirkėjams siūloma sulčių ir jų gėrimų, kuriuos gamina per 20 įvairių įmonių. Sultys, nektarai, sulčių gėrimai gabenami ne tik iš Lietuvos gamintojų, bet ir iš Austrijos, Azerbaidžano, Lenkijos, Makedonijos, Slovakijos, Ukrainos, Vokietijos.

„Jau daug metų populiariausios tos pačios sultys ir jų gėrimai iš įvairių vaisių, apelsinų, pomidorų, granatų, persikų, taip pat morkų, obuolių ir kriaušių sulčių gėrimas. Savo ruožtu didėja ir kaktusų bei slyvų skonio gėrimų populiarumas“, – apie paklausos tendencijas kalbėjo „Norfos“ gaiviųjų gėrimų prekių grupės vadovė.

Pasak jos, pirkėjai sultis ir jų gėrimus renkasi ne tik paisydami skonio, bet ir vis atidžiau skaitydami etiketes. Analizuodami jų sudėtį jie atkreipia dėmesį į gamintoją ir į tai, kokią dalį gėrimo sudaro sultys, ar jos pagamintos iš sulčių koncentrato, ar iš pačių vaisių bei uogų.

Į tokias paklausos tendencijas reaguoja gėrimų iš sulčių gamintojai. Jie pasiūlo vis daugiau šių produktų be pridėtinio cukraus – pastaraisiais metais juos „Norfoje“ pirkėjai renkasi vis dažniau.

„Pavyzdžiui, pasiūlę analogiško skonio sulčių gėrimų su cukrumi ir be jo įsitikinome, kad gėrimo be cukraus pardavimas buvo didesnis“, – pabrėžė S.Rožytė.

Pasak D.Dundulio, poveikį tiek gamintojams, tiek vartotojams, matyt, padarė ir šiemet įvestas cukraus mokestis, dėl kurio padidėjo nealkoholinių gėrimų su pridėtiniu cukrumi kainos.

Gamintojai į tai reagavo mažindami cukraus kiekį gėrimuose arba visai jo atsisakydami, o pirkėjai – „balsuodami“ savo pinigais už pigesnius gėrimus, kuriuose cukraus mažiau arba jo visai nėra.

„Buvo manoma ir prognozuojama, kad cukraus mokestis gerokai papildys valstybės biudžetą – pavyks surinkti apie 25 mln. eurų. Tačiau gamintojai rado sprendimų, kaip šį mokestį sumažinti ar jo apskritai išvengti, – teigė „Norfos“ vadovas. – Bet jo naudą galima įžvelgti kitur: mažesnis cukraus vartojimas, tikėtina, turės teigiamą įtaką geresnei žmonių sveikatai.“