JAV technologijų akcijoms – prasčiausia savaitė nuo birželio
„Nasdaq Composite“ indeksas, kuriame dominuoja JAV technologijų bendrovės, smuko 4,5 proc. iki 26 140 punktų, o „S&P 500“ indeksas, apimantis 500 didžiausių JAV biržose kotiruojamų įmonių, sumažėjo 2,0 proc. iki 7 659 punktų. Tai buvo prasčiausia šio indekso savaitė nuo birželio. Mažesnių bendrovių indeksas „Russell 2000“ krito 3,1 proc.
Didžiausias spaudimas teko lustų gamintojams ir su dirbtiniu intelektu susijusioms įmonėms. Nuotaikas pablogino keli smūgiai DI investicijų naratyvui: kritiški „Broadcom“ vadovo komentarai apie investicijas į dirbtinį intelektą, pranešimai apie efektyvesnį Kinijoje sukurtą atminties lustų dizainą bei tyrimų bendrovės „Gartner“ perspėjimas, kad dalį investicijų į DI infrastruktūrą ateityje gali tekti nurašyti.
Susiję straipsniai
Investuotojai rinkosi gynybinius sektorius, kurių rezultatai mažiau priklauso nuo ekonomikos ciklo, pavyzdžiui, būtiniausių vartojimo prekių ir sveikatos apsaugos bendroves.
Europos akcijos kilo dėl gerų įmonių rezultatų
Europoje situacija buvo priešinga. Vokietijos DAX indeksas pakilo 2,1 proc. iki 25 623 punktų, Prancūzijos CAC 40 – 2,0 proc. iki 7 957 punktų, Ispanijos IBEX 35 – 1,5 proc. iki 19 326 punktų. Platesnė Europos akcijų rinka užfiksavo geriausią savaitę nuo birželio.
Euro zonos 50 didžiausių bendrovių indeksas „Euro Stoxx 50“ ūgtelėjo kuklesniais 0,5 proc. iki 6 204 punktų, nes jame santykinai didesnę dalį sudaro technologijų sektoriaus įmonės.
Nuotaikas stiprino geri ketvirčio rezultatai, kuriuos paskelbė tokios bendrovės kaip ASML, Aixtron ir Ericsson. Dalis investuotojų taip pat, panašu, pasinaudojo Europos rinka siekdami sumažinti priklausomybę nuo itin koncentruotų investicijų JAV technologijų sektoriuje.
Naftos ir dujų kainos kilo toliau
„Brent“ rūšies nafta, kuri laikoma pasauliniu etalonu, pabrango 4,9 proc. iki 109,9 JAV dolerio už barelį. Tai buvo aukščiausia uždarymo kaina nuo gegužės.
Kainų augimą skatino atnaujintos atakos prieš laivybą Hormūzo sąsiaurio regione, raketos perėmimas netoli Saudo Arabijos Janbu eksporto uosto Raudonojoje jūroje, žala Rusijos naftos perdirbimo gamyklai ir didesnis, nei tikėtasi, JAV naftos atsargų sumažėjimas.
Europos gamtinių dujų etalonas, TTF kontraktų kaina, pakilo 7,5 proc. iki 87,55 euro už MWh ir kilo jau trečią savaitę iš eilės. Skystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą iš Persijos įlankos trikdė logistikos problemos, Norvegijoje pasiūlą mažino neplanuoti techninės priežiūros darbai, o ES dujų saugyklos buvo užpildytos tik apie 74 proc., kai įprastai tokiu metu šis rodiklis siekia apie 86 proc.
Nuo metų pradžios „Brent“ nafta pabrango apie 80 proc., o TTF dujų kaina išaugo beveik tris kartus. Tai išlaiko didelį spaudimą infliacijai. Rugsėjį euro zonos infliacija buvo patvirtinta ties 3,8 proc.
JAV infliacija augo sparčiau, nei tikėtasi
Metinė vartotojų kainų infliacija JAV rugsėjį padidėjo iki 3,7 proc., palyginti su 3,4 proc. liepą ir rugpjūtį, ir viršijo rinkos lūkesčius.
Per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc. – tai didžiausias mėnesinis augimas per pastaruosius šešis mėnesius. Pagrindinis veiksnys buvo degalų kainos, nes pasaulinėse rinkose brango nafta ir jos produktai.
Bazinis infliacijos rodiklis, neįtraukiantis maisto ir energijos kainų, antrą mėnesį iš eilės augo 0,3 proc. ir metine išraiška pasiekė 2,6 proc., grįždamas į vasaros pradžioje fiksuotą lygį.
Nors kainų augimas buvo gana platus, kol kas dar anksti kalbėti apie vadinamuosius antrojo rato efektus, kai išaugusios energijos kainos persiduoda atlyginimams ir kitoms kainoms. Be to, pastaraisiais mėnesiais darbo užmokesčio augimas JAV lėtėjo.
„Bloomberg“ apklausti analitikai prognozuoja, kad iki metų pabaigos infliacija JAV išliks arti 3,5 proc., o kitais metais vidutiniškai sulėtės iki 2,5 proc. Tai šiek tiek daugiau nei anksčiau prognozuoti 2,4 proc.
JAV vartojimas ir pramonė toliau augo
Nepaisydami brangesnių degalų, JAV namų ūkiai toliau aktyviai vartojo. Mažmeninės prekybos apimtys, neįtraukiant automobilių ir degalų, rugsėjį nominaliai padidėjo 0,2 proc. po stipraus augimo rugpjūtį. Didžiausią augimą lėmė išlaidos kavinėse ir restoranuose, nors kai kuriose kitose kategorijose pardavimai mažėjo.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mažmeninės prekybos apimtys buvo 5 proc. didesnės.
Pramonės gamyba per mėnesį išaugo 0,7 proc. Apdirbamoji gamyba padidėjo 0,3 proc., kasybos sektorius – 0,2 proc., o komunalinių paslaugų sektoriaus gamyba šoktelėjo 3,5 proc., nes neįprastai šiltas rugsėjis padidino elektros energijos paklausą.
Metinis pramonės gamybos augimas siekė 2,2 proc. ir buvo sparčiausias per ketverius metus. Kompiuterių ir elektronikos gamyba jau penkis mėnesius iš eilės auga 9–10 proc. metiniu tempu.
Rugsėjį JAV naftos gavyba priartėjo prie 14 mln. barelių per dieną, o aktyvių naftos gręžimo platformų skaičius vėl pradėjo augti ir pasiekė aukščiausią lygį per beveik pusantrų metų.
Tauriuosius metalus slėgė infliacijos duomenys
Sidabro kaina smuko 6,1 proc. iki 56,99 JAV dolerio už unciją, o aukso – 0,8 proc. iki 4 181 JAV dolerio už unciją.
Didžioji dalis kritimo įvyko trečiadienį, kai didesnė nei tikėtasi JAV infliacija sustiprino lūkesčius dėl naujo JAV Federalinio rezervo sistemos (FED) palūkanų normų didinimo. Tai trumpam pakėlė 10 metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumą virš 5,3 proc.
Vėliau savaitę abiejų metalų kainos dalį nuostolių atgavo, pajamingumui sumažėjus iki maždaug 5,1 proc. Didesnį sidabro kainos kritimą lėmė jo glaudesnis ryšys su pramonės paklausa ir tradiciškai didesni kainų svyravimai.
Euro kursas dolerio atžvilgiu nepasikeitė
Euro ir JAV dolerio (EUR/USD) kursas savaitę baigė praktiškai nepakitęs – 1,121. Platesnio valiutų krepšelio atžvilgiu doleris šiek tiek nusilpo, 0,4%, tačiau tai neviršija įprastų savaitinių svyravimų ir nebuvo susiję su vienu aiškiu veiksniu.
Šią savaitę rinkų dėmesio centre
Svarbiausias šios savaitės rodiklis bus penktadienį skelbiami išankstiniai spalio PMI verslo aktyvumo indeksai. Tai mėnesinės pirkimų vadybininkų apklausos, kuriose aukštesnė nei 50 punktų reikšmė rodo ekonomikos plėtrą. Šie duomenys suteiks pirmąjį signalą, kaip įmonės susidoroja su išaugusiomis energijos kainomis.
Ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos paslaugų PMI sumažės nuo 53,0 iki 52,6 punkto, o gamybos PMI – nuo 52,9 iki 52,7 punkto. Rugsėjį bendras indeksas siekė 53,1 punkto, todėl pagrindinis klausimas išlieka, ar aktyvumas tik lėtėja, ar jau pradeda stagnuoti.
Tikimasi, kad Vokietijos PMI rodikliai taip pat šiek tiek suprastės. Prancūzijoje paslaugų sektoriaus indeksas prognozuojamas ties 50,8 punkto, palyginti su 51,2 punkto anksčiau, o gamybos sektoriaus indeksas turėtų išlikti ties 50,6 punkto, netoli ribos tarp augimo ir nuosmukio.
Antradienį paskelbta Vokietijos ZEW apklausa, atspindinti finansų analitikų ir investuotojų lūkesčius. Lūkesčių indeksas sumažėjo nuo 34,7 iki 28,1 punkto (buvo prognozuota 30,2), o euro zonoje – nuo 25,8 iki 18,5 punkto (prognozė – 23,6). Tuo metu dabartinės situacijos vertinimo rodiklis praėjusį mėnesį siekė silpną −47,1 punkto.
Taip pat buvo paskelbtos rugsėjo mėnesio Vokietijos gamintojų kainos. Jos per mėnesį padidėjo 1,9 proc., po 1,1 proc. augimo ankstesnį mėnesį. Tai rodo, kad energijos kainų poveikis toliau perduodamas tiekimo grandinėms.
JAV išankstiniai PMI indeksai taip pat, tikėtina, šiek tiek mažės: paslaugų sektoriaus rodiklis gali smuktelėti nuo 58,8 iki 58,0 punkto, o gamybos – nuo 55,9 iki 55,5 punkto.
Taip pat bus paskelbti galutiniai Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo apklausos rezultatai. Tikimasi, kad jie patvirtins silpnas vartotojų nuotaikas, indeksui išliekant ties 46,3 punkto. Namų ūkiai prognozuoja 4,7 proc. infliaciją per artimiausius metus ir 3,5 proc. per penkerių metų laikotarpį.
Šie rodikliai svarbūs, nes kitą savaitę posėdžiaus abu pagrindiniai centriniai bankai: spalio 27–28 d. vyks FED posėdis, o spalio 29 d. sprendimus priims Europos Centrinis Bankas (ECB). Rinkos jau dabar vertina tikimybę, kad iki gruodžio palūkanų normos dar bus didinamos.