„Turime kalbėti apie tai, kad tai yra pačios įmonės sprendimas imtis iniciatyvos ir prašyti peržiūrėti terminus. Mes iš savo pusės galime kalbėti apie tam tikrą reguliavimo peržiūrą, kuri sukurtų teisines galimybes įmonėms, kurios laimėjusios tam tikrus konkursus susiduria su įgyvendinimo iššūkiais, pagrįstai prašyti terminų peržiūros“, – Eltai trečiadienį sakė L. Savickas.
„Tokį principą sukurti, manau, būtų prasminga, ir tuomet tai neatimtų iš pačios įmonės iniciatyvos bei atsakomybės teisės. (…) Svarbu, kad įmonė toliau išlaikytų savo iniciatyvą, proaktyviai ieškotų būdų ir teiktų siūlymus, kas yra reikalinga, kad toks projektas, kuris neguldomas ant šalies gyventojų pečių, galėtų būti įgyvendinamas“, – tikino jis.
„Ignitis grupė“ kreipėsi į Energetikos ministeriją ir siūlo koreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, numatant galimybę jį atidėti.
Susiję straipsniai
Bendrovė teigė, jog toks prašymas teikiamas atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją ir valstybės finansinius prioritetus. Projekto vystymą numatoma atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms, kartu išsaugant iki šiol jau sukurtą vertę.
Anksčiau skelbta, kad pirmo vėjo parko Baltijos jūroje projektas veiklą galėtų pradėti po 2030 m., visgi pernai metinėje ataskaitoje „Ignitis grupė“ įvardino susidurianti su iššūkiais.
Anot energetikos ministro, dėl to šis bendrovės pareiškimas nebuvo netikėtas.
„Įmonė jau tuo metu, kaip komercinio konkurso laimėtoja, indikavo, kad susiduria su iššūkiais, siekdama užtikrinti galimybę šį projektą įgyvendinti laiku. Ir tas prašymas, suprantu, yra skirtas iš tos perspektyvos, kad ieškoma būdų, kaip grąžinti projekto įgyvendinimą atlikti – tai yra, mūsų vertinimu, svarstytinas pasiūlymas“, – tikino L. Savickas.
Anksčiau Eltai energetikos ministras yra sakęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą pritraukti kitos ES šalies bendrovę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kas atvertų kelią gauti europinę paramą.
Prašymą dėl naujų terminų grupė pateikė po pernai Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito.
Jis parodė projekto rizikų – dėl rinkos pokyčių planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Atsižvelgiant į audito rekomendacijas, „Ignitis grupė“ institucijoms taip pat yra pateikusi pirmojo jūros vėjo parko „Curonian Nord“ tolesnio įgyvendinimo alternatyvų vertinimus.
Artimiausiu metu grupė planuoja gauti vėjo parko statybos leidimą, iki metų pabaigos įgyvendinti VK rekomendaciją „priimti duomenimis pagrįstą sprendimą dėl tolesnio projekto įgyvendinimo“.
Grupės teigimu, tarp svarbiausių spręstinų klausimų – projekto įgyvendinimo ir leidimų terminų suderinimas su faktine vystymo trukme, taip pat – finansinių įsipareigojimų susiejimas su faktine statybų pradžia.
Iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.