„Demokratai yra atsakinga politinė jėga ir mes puikiai suprantame, kad valstybė be biudžeto dabartinėje geopolitinėje situacijoje, ypač susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis, tikrai negali likti“, – trečiadienį, spalio 21 d., „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Tačiau, iš kitos pusės, mes turime reikalauti atsakomybės. Šiandien pasakyti, kad demokratų balsai už biudžetą yra, aš negaliu, nes, kaip sakiau, net jį pristatant kol kas nėra parodyta, kad iš visų jėgų stengiamasi tą deficitą sumažinti“, – pabrėžė jis.
Demokratų lyderio teigimu, dalis biudžeto deficito susidaro dėl augančių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir kitų indeksuojamų išlaidų. Vis dėlto, anot jo, kartu su didesniu finansavimu turėtų būti vykdoma ir viešojo administravimo sistemos peržiūra.
Pristatytas biudžetas sukėlė pasipiktinimų bangą: T. Valį vadina D. Trumpo mokiniu
„Puikiai suprantu, iš ko susidaro deficitas. Du trečdaliai deficito yra indeksavimas, įskaitant kritinių profesijų – mokytojų, kultūros darbuotojų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų – atlyginimus“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
„Bet lygiai taip pat, kalbant apie valstybės tarnybą, nematome didesnės viešojo administravimo peržiūros. Būtent apie tai demokratai ir kalbėjo eidami į koaliciją – kad mums reikia peržiūrėti tą aparatą“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Pasak politiko, būtina įvertinti, ar dabartinė valstybės institucijų struktūra yra efektyvi ir ar skirtingos įstaigos nedubliuoja viena kitos funkcijų.
„Pasaulis keičiasi. Ar iš tiesų reikalingas toks didelis skaičius agentūrų prie ministerijų? Ar nesidubliuoja funkcijos?“ – klausė demokratų lyderis.
Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad demokratai palaiko kitų metų biudžeto projekte numatytą Šeimos paketą, kuriuo siekiama stiprinti paramą vaikus auginančioms šeimoms.
Kaip skelbė naujienų agentūra ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus deficito (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Dabar prasidės projekto nagrinėjimas Seimo komitetuose, jis į posėdžių salę grįš dviem svarstymams – pirmasis numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Finansų ministras anksčiau sakė, kad Lietuva nėra vienintelė ES valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Demokratų lyderis siūlo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, bet dvigubai mažiau nei lenkai
Ieškant būdų surinkti daugiau pajamų į biudžetą, valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius siūlo Lietuvai apmokestinti naftos koncerno „Orlen“ įmonės šalyje viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei grupei yra taikomas Lenkijoje.
„Mano siūlymas koalicijos taryboje – turime žiūrėti į „Orlen“ viršpelnio apmokestinimą. Mano siūlymas labai paprastas – padaryti tarifą dvigubai mažesnį nei Lenkijoje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Nes „Orlen“ veikia kaip grupė ir jeigu mes padarysime panašų ar tokį patį tarifą kaip Lenkijoje, jie tiesiog susimokės Lenkijoje ir deklaruos kaip tą viršpelnį susimokėję. Mes turime padaryti, kad jis būtų palankus jiems susimokėti Lietuvoje“, – aiškino jis.
Pasak politiko, papildomas biudžeto pajamas būtų galima nukreipti kuro akcizui mažinti ir taip sušvelninti aukštų degalų kainų poveikį verslui ir gyventojams.
„Turime būtų labai protingi, tas tarifas negali būti panašus ar didesnis nei Lenkijoje“, – pridūrė V. Sinkevičius.
„Lenkai įvedė tokį patį sprendimą ir aš manau, kad veikiame bendroje ES rinkoje, kiekviena įmonė prašo aiškumo, aiškių taisyklių, vienodų sąlygų ir manau, kad tos sąlygos tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje „Orlen“ kompanijai turi būti absoliučiai vienodos – kodėl jos turi skirtis, kodėl Lietuvoje turėtume žvalgytis kažkur per petį ir svartyti, kokius sprendimus galime priiminėti, kokių negalime“, – akcentavo jis.
Demokratų lyderio teigimu, dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose koncerno uždarbis augo maždaug penkis kartus.
„Krizinėse situacijoje tam tikri sektoriai, netikėtai jiems patiems, uždirba daug daugiau“, – sakė jis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.
Galimybes dėl potencialių naujų mokesčių „Orlen“ nagrinėja prie Vyriausybės veikianti darbo grupė, ministras pirmininkas teigė ketinantis aptarti situaciją ir su bendrovės vadovais.
Dėl viršpelnio mokesčio bendrovei „Orlen“ Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.