Kai auga verslas: BTA ekspertas įvardija 6 pokyčius, kurių įmonės neturėtų praleisti

Visgi delsimas įvertinti pasikeitusias rizikas gali kainuoti gerokai daugiau nei atrodo.

Draudimo bendrovės BTA praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai tik įvykus žalai paaiškėja, kad dalis įmonės turto liko už draudimo apsaugos ribų.

„Pavyzdžiui, vieno mūsų verslo kliento nuomojamas pastatas buvo apdraustas, todėl po didelio gaisro buvo išmokėta daugiau nei milijono eurų draudimo išmoka. Tačiau jau po pastato apdraudimo ant jo stogo buvo įrengta saulės elektrinė, kuri nebuvo papildomai įtraukta į draudimo sutartį. Todėl per gaisrą dėl jos patirti nuostoliai liko neatlyginti ir juos teko padengti pačiam savininkui.

Šis atvejis puikiai parodo, kodėl, siekiant užtikrinti tinkamą draudimo apsaugą, apie reikšmingus turto ar veiklos pokyčius rekomenduojame draudiką informuoti nelaukiant sutarties atnaujinimo“, – sako BTA Verslo klientų departamento direktorius Artur Kisiel.

Jis įvardija šešis verslo pokyčius, po kurių verta iš naujo įvertinti, ar turima draudimo apsauga vis dar atitinka esamą situaciją.

Įsigijus naujo turto, verta įvertinti, ar jis patenka į turimą draudimo apsaugą ir ar draudimo suma vis dar atitinka realią įmonės turto vertę.

„Verslui augant, keičiasi ir jo turto apimtis – tai natūralu. Įmonė gali įsigyti naujos įrangos, plėsti patalpas, didinti prekių ar žaliavų atsargas. Tokie pokyčiai ne visada iš karto atsispindi draudimo sutartyje, todėl būtina įvertinti, ar naujai įsigytas turtas yra tinkamai apdraustas“, – teigia A. Kisiel.

Kuo didesnė įmonės vertė, tuo didesnis gali būti ir finansinis nuostolis jį sugadinus ar praradus. Jei draudimo apsauga nebuvo atnaujinta kartu su verslo pokyčiais, įvykus žalai dalį nuostolių įmonei gali tekti padengti pačiai.

Kartais pati įmonės veikla iš esmės nesikeičia, tačiau kelis ar daugiau kartų išauga darbų apimtys.

„Jeigu prieš kelerius metus didžiausio įmonės projekto vertė siekė 50 tūkst. eurų, o šiandien ji vykdo 500 tūkst. eurų ar dar didesnės vertės projektus, galimos atsakomybės mastas jau yra kitas. Tokiu atveju tikrai verta peržiūrėti draudimo sutartį“, – pažymi ekspertas.

Pasikeisti gali ir patys objektai, kuriuose įmonė dirba.

Pavyzdžiui, nedidelių biurų ar komercinių patalpų projektus vykdanti bendrovė gali pereiti prie darbų gamyklose, logistikos centruose ar kituose objektuose, kuriuose naudojama brangi įranga.

„Viena situacija yra tuomet, kai darbai atliekami nedideliame biure. Visai kita – dirbant gamykloje, kur technologinės įrangos vertė dažnai siekia kelis milijonus ar daugiau eurų.

Pažeidus brangią inžinerinę sistemą, didelė žala gali būti padaryta ne tik patalpoms, bet ir produkcijai, technologinei įrangai ar kitam kliento turtui“, – sako A. Kisiel.

Verslas gali išplėsti savo veiklą ir pradėti teikti paslaugas, kurių anksčiau neatliko. Pasikeitus darbų pobūdžiui, keičiasi ir tai, su kokia rizika susiduriama vykdant kasdienę veiklą.

„Situacija: įmonė anksčiau tik parduodavo įrangą, o vėliau pradėjo ją montuoti, prižiūrėti ir remontuoti klientų patalpose.

Atrodytų, tai tik dar viena paslauga klientui, tačiau kartu atsiranda tiesioginis darbas su svetimu turtu ir nauji galimos atsakomybės scenarijai“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Verslo plėtra nebūtinai padidina gaisro ar vandens avarijos tikimybę, tačiau gali gerokai padidinti jų pasekmes.

„Pavyzdžiui, sandėlyje anksčiau laikyta 500 tūkst. eurų vertės prekių, o po plėtros – jau 2 mln. eurų. Gaisro ar vandens avarijos tikimybė vien dėl to nebūtinai padidėja, tačiau įvykus tokiai žalai finansinės pasekmės jau gali būti visai kito masto“, – sako ekspertas.

Rizikos profilį keičia ir veiklos plėtra į užsienį, subrangovų pasitelkimas, didesnis darbuotojų skaičius ar sutartyse numatytos papildomos prievolės.

„Per kelerius metus gali reikšmingai pasikeisti projektų vertė, naudojama technika, veiklos geografija, klientų profilis ar pagal sutartis prisiimamos atsakomybės apimtis, nors draudimo suma ar civilinės atsakomybės limitas lieka neperžiūrėti“, – atkreipia dėmesį A. Kisiel.

Anot jo, tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar pasikeitusi veikla nesukūrė naujų atsakomybės scenarijų.

Įmonės turtas gali būti sunaikintas ar apgadintas ir dėl šalia veikiančių verslų kaltės, pavyzdžiui, kilus gaisrui kaimynystėje.

„Turėjome atvejį, kai viename vilkikų servise kilo didelis gaisras. Jis prasidėjo kaimynystėje esančiame nuomojamame angare, o kaltas buvo kitas nuomininkas.

Mūsų klientas pats niekuo dėtas, tačiau gaisras sunaikino jo serviso patalpas, įrangą ir vilkikus. Žala šiuo metu vertinama milijonais eurų.

Tokiose situacijose svarbu suprasti: vien to, kad įmonė nėra kalta dėl įvykio, neužtenka, kad nuostoliai būtų atlyginti.

Kai juos sukelia smulkus verslas, kuris neturi nei draudimo, nei pakankamai lėšų nuostoliams atlyginti, tai gali tapti net ir bankroto priežastimi. Tokiu atveju nukentėjusiai pusei gali nelikti realių galimybių gauti patirtos žalos atlyginimą.

Todėl nuosava draudimo apsauga klientui tapo esminė siekiant atkurti patirtus nuostolius“, – pasakoja BTA draudimo verslo klientų departamento direktorius.

Draudimas negali atsilikti nuo įmonės augimo Kaip pastebi ekspertas, draudimo apsaugą įmonės dažnai prisimena artėjant sutarties pratęsimui, nors per metus gali pasikeisti tiek apdrausto turto vertė, tiek verslo poreikiai.

Todėl svarbu nuolat įvertinti, su kokiomis rizikomis susiduria įmonė ir kokius nuostolius ji pati galėtų padengti netikėto įvykio atveju.

„Didesnė įmonė tokią žalą gali būti pajėgi atlaikyti, tačiau smulkiajam ar vidutiniam verslui didelis nuostolis neretai tampa išlikimo klausimu. Todėl draudimo polisą rekomenduoju peržiūrėti ne tik kartą per metus, bet ir įvykus reikšmingam veiklos pokyčiui: įmonės rizikos keičiasi kartu su pačiu verslu“, – teigia A. Kisiel.