Europos Komisija (EK) siūlo valstybėms narėms pasinaudoti deficito išimtimi, į jį laikinai neįskaičiuojant investicijų į energetinio saugumo bei iškastinio kuro atsisakymą.
Energetinio saugumo priemonėms numatytas iki 0,3 proc. BVP per metus ir iki 0,6 proc. BVP bendras limitas 2027–2028 m. laikotarpiu.
„Svarstyčiau tą siūlymą labai rimtai – greičiausiai ne 0,6 proc. punkto deficito dydžiu, o gal 0,1 proc. punkto, nes 0,6 proc. – tai beveik 600 mln. eurų. Tai vėlgi yra (…) deficito didinimas, kai kalbame apie deficitą, kuris netenkina ir siekia 3,8 proc., tai net ir gavę Europos Komisijos išlygą (…) papildomai turėtume nebe 3,8, o 3,9 ar 4 proc. (biudžeto deficitą – ELTA)“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
Kitų metų valstybės biudžete numatomas europinius Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP deficitas, dėl to Vyriausybė sulaukia kritikos.
Anot premjero, „reikia turėti saiką“ taikant biudžeto deficito išimtis, nes ilgainiui jos vis tiek turės įtakos viešiesiems finansams.
„Manau, kad negalime taip stipriai užsibrėžti – išlygos yra, bet tai nereiškia, kad jos nepasibaigs, ir vis tiek tai, ką pasiskolinsi, turėsi grąžinti“, – tikino M. Sinkevičius.
„Taigi (išlygą taikytume – ELTA) tik tam tikra apimtimi, ne 0,6 proc. deficito, gal 0,1 proc. Apie tai kalbamės su Finansų ministerija ir koalicijoje. Turbūt sprendimą vis tiek priimsime – žiūrėsime, kokiu dydžiu, bet tikrai ne 0,6 proc.“ – sakė jis.
Energetikos ministerija skaičiavo, kad, jei Lietuvos BVP sudarytų apie 90 mlrd. eurų, europinė išlyga leistų papildomai pasiskolinti apie 270 mln. eurų per metus arba iki 540 mln. eurų per visą minėtą dvejų metų laikotarpį.
Finansų ministras teigė, kad su Europos Komisija (EK) numatoma derėtis dėl galimybės pritaikyti šią išimtį, dėl to renkami duomenys ir pasiūlymai iš Energetikos, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų.