T. Valiui Seime surengė tikrą egzaminą: arba jūs nesuprantate, ką darote, arba jums dzin (5)

Lrytas.lt
„Pravalgytas biudžetas“, „gyvensim taip lyg nebūtų rytojaus“, „tragiškas“, „praskolintas“, „ne pagal kišenę“. Šie ir panašūs epitetai skriejo antradienį, spalio 20 d., Seimo salėje apie kitų metų valstybės biudžetą. Iš posėdžių salės diskusija persikėlė į komitetus. Tačiau ir čia netrūksta aistrų.
T. Valys.
Daugiau nuotraukų (11)
Trečiadienį pagrindinio šalies viešųjų finansų dokumento imasi Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
Svarbiausi suplanuoti pokyčiai: kas laukia gyventojų
Primename, kad Seimo posėdžių salėje valstybės biudžetas svarstomas dviem stadijomis, jį taip pat svarsto Seimo komitetai, iš kurių BFK yra pagrindinis – beveik visi parlamento komitetai savo siūlymus pateikti turi iki lapkričio 10 d.

Pristatytas biudžetas sukėlė pasipiktinimų bangą: T. Valį vadina D. Trumpo mokiniu

Pirmasis 2027 m. biudžeto svarstymas numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Kaip skelbia naujienų agentūra ELTA, projekte gynybai kitąmet numatyta 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Projekte numatytas vidutinės senatvės pensijos augimas 10,4 proc., siekiama didinti minimalią algą, socialines išmokas, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.
Tiesa, kitąmet kiltų ir Seimo narių algos. Parlamentaro alga siektų jau apie 4 tūkst. eurų (dabar 3 800 eurų), Seimo pirmininko – 5,5 tūkst. eurų (dabar – apie 5200 eurų) atskaičius mokesčius.
Daugiau pinigų numatoma siekiant gerinti ir demografinius rodiklius. Štai šeimų paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų.
Projektas taip pat numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. nuo BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.
Ministrą nutraukė A. Sysas
BFK komiteto posėdis prasidėjo laiku, tačiau į posėdį vėlavo finansų ministras Taurimas Valys, įstrigęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje.
„Atsiprašome, kad užtrukome, trys frakcijos, buvo ką veikti“, – šiek tiek vėliau prisijungęs ir kiek uždusęs kalbėjo T. Valys.
Jis paruoštoje prezentacijoje dar kartą pristatė skaičius, pabrėžė, kad kitų metų biudžeto moto: „Saugus žmogus – saugi valstybė“.
Kalbėdamas apie valdžios sektoriaus balansus T. Valys staiga užsiminė, kad jo kolegos paprašė parengtoje prezentacijoje vienos skaidrės neskaityti.
„Kolegų buvau paprašytas neskaityti šios dalies, yra tam tikras niuansas, susijęs su palūkanų skaičiavimu. Galiu trumpai pasakyti, nes žinau, kad grįšime prie šito klausimo. Kalbant apie išlaidas, palūkanas mokėti galima pinigų arba kaupimo principu. Pinigų principu 2026 m. palūkanų mokėjimui suprojektuota 753,8 mln. eurų, 2027 m. – 1,122 mlrd. eurų 2028 – 1,353 mlrd. 2029 m. – 1,619 mlrd. eurų būtent pinigų principu“, – tokius skaičius skelbė ministras.
Vėliau jis pradėjo vardinti, su kokiais iššūkiais susiduria kitos ES šalys formuodamos savo valstybių biudžetus.
„Ministre, nesikartokim“, – ministrą nutraukė BFK pirmininkas Algirdas Sysas.
Po prezentacijos iškart klausimą turėjo konservatorius Raimondas Kuodis. Jis sukritikavo net ministro pristatytą prezentaciją. Pasak politiko, reikėjo parengti „Excel“, o ne „Power point“ prezentaciją, iš kurios negalima gauti pakankamai duomenų, kad būtų galima juos nuodugniau analizuoti.
„Iliustratyvi skaidrė apie biudžeto pajamas. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazės yra panašios. Iš PVM su akcizu surenkame dvigubai daugiau nei iš GPM. Ką tai rodo? Gyvulių ūkį. Nėra nei vienos skaidrės, ką su tomis n-iolika verslo formų, kasos aparatais darysime. Išvada tokia, kad Finansų ministerija stokoja pagarbos komitetui. Arba jūs nesuprantate, ką darote, kuo aš netikiu, arba jums dzin. Bet kuriuo atveju negerai“, – kalbėjo R. Kuodis dar kartą prašęs biudžetą pateikti „normalia forma“.
Jam antrino ir A. Sysas. „Lentelės labai gražios, bet mūsų komitetui reikia giliau“, – nukirto BFK pirmininkas.
Gintarė Skaistė, komiteto narė konservatorė, pastebėjo, kad jai kelia nerimą augančios šalies išlaidos. „Trejus ketverius metus iš eilės pažeisite deficitą. Ar jūs jaučiate politinę atsakomybę ir poreikį grįžti į fiskalinę drausmę?
Žvelgiant į tai, kas užprogramuota, panašu, kad niekas to poreikio nejaučia. Iki kadencijos pabaigos jokių priemonių nesulauksime, o tai kelia nerimą, nes skola auga ir ją kuo toliau labiau bus sunkiau suvaldyti“, – teiravosi buvusi finansų ministrė.
Penkios žinutės verslui
Liberalų frakcijos narys Simonas Gentvilas paprašė įvardinti penkias žinutes siunčiamas verslui ir investuotojams su formuojamu nauju valstybės biudžetu.
„Kokios daromos strateginės investicijos, kad būtų užtikrinimas ekonominis augimas“, – teiravosi liberalas.
„Jūs vis mėgstate man duoti penkis uždavinius, bet pagrindinės žinutės verslui yra tai, kad mūsų biudžetas orientuotas į vartojimo skatinimą ir išlaikymą. Antras dalykas, nepaisant didelių pagundų, mes nekeičiame mokesčių, o tai verslui labai svarbu. Trečias dalykas, svarstome atliepti verslo pasiūlymus dėl mokesčių pasiūlymus susijusius su „Omnibus“ direktyva ir kitu mokestinės aplinkos gerinimu <...>.
Mes taip pat išlaikome prioritetą regionams, <...> skatiname laisvąsias ekonomines zonas. Taip pat mums pavaldi ILTE mums įsipareigojo pritraukti virš milijardo papildomų lėšų į jų disponuojamus fondus“, – vardijo T. Valys.
Kai kuriuos klausimus atsakys raštu
Prie diskusijos prisijungė ir demokratas Algirdas Butkevičius. Politikas klausė, ar šiuo metu pajamų surinkimo šiuo metu negelbėja tvyranti aukšta infliacija. Mes šiuo klausimu išsiskiriame iš visos ES.
„Iš bendros infliacijos atimkite degalų ir maisto produktų kainas ir gausite grynąją infliaciją. Bet Lietuvos grynoji infliacija jau viršija bendrąją infliaciją euro zonos šalių. Mielieji, kažkas netvarkoje su fiskaline politika. Kada ateis fiskalinės politikos priemonės? Ar bus skatinamoji fiskalinė politika? Ar stabdomoji?“, – konkrečių priemonių pasigedo A. Butkevičius.
Finansų ministras dar kartą akcentavo, kad Lietuva iš kitų Europos šalių nė kiek nesiskiria. „Dėkojame už konstruktyvius pasiūlymus“, – į ilgas diskusijas nesileido T. Valys ir atsakyti į konkrečiau apie gynybą delegavo finansų viceministrę Linetą Jakimavičienę.
Gintarė Skaistė domėjosi apie gynybai skirtas išlaidas, nes dalis jų bus naudojama keliams, civilinei saugai, savivaldybių iniciatyvoms. „Kiek kitąmet bus panaudota pinigų dvigubos paskirties projektams: keliams, civilinei saugai ir kitiems dalykams?“, – konkrečiai klausė konservatorė.
Tačiau Finansų ministerija paaiškino, kad jie komitetą informuos raštu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.