„Anksčiau per bet kurią krizę reakcija būdavo „kaip baisu“, „kas čia bus, kaip elgtis?“. Dabar keli metai aš girdžiu verlsą klausiant „kaip mums iš to uždirbti?“.
Ir Baltijos šalyse skiriamės tuo, kad ieškome, kaip uždirbti iš krizės. <...> Kol mes vis dar esame tokie greiti, manau, kad tai mums labai stipriai padeda“, – svarstė ekonomistas.
Jis taip pat apžvelgė ekonomikos augimui ir gyventojų gerovei įtaką darančius veiksnius, kurių ignoruoti nebeįmanoma.
N. Mačiulis neneigia, kad vertėtų sunerimti: vienintelis kelias – karpyti išlaidas
Maisto kainos augs neišvengiamai
Rugsėjį Lietuvoje fiksuota didžiausia infliacija per pastaruosius trejus metus – ši jau perkopė 6 proc. ribą.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad infliaciją gyventojai dažniausiai pajunta per degalų, komunalinių paslaugų ir maisto kainas.
Pastarosios, tiesa, per metus nesikeitė ir kol kas gelbsti gyventojus, mano ekonomistas.
Susiję straipsniai
Vis tik jis prognozuoja, kad ateityje už maistą neišvengiamai teks mokėti daugiau.
„Ką girdime iš verslo, kad problema yra gamtinės dujos. O gamtinės dujos daug kur naudojamos maisto gamybai, perdirbimui. Faktas, visi norės permesti kainas. Labai aktualu, kad yra sutartys – vienur mėnesinės, kitur pusmečio.
Dėl to, kai vasario pabaigoje prasidėjo karas Irane, mes kalbėjome, kad maisto kainų tema bus ateičiai – labiau žiemos ir 2027 m. klausimas“, – pridūrė T. Povilauskas.
Prognozuojama vidutinė maisto kainų infliacija, ekonomisto teigimu, siekia 3 proc.
„Bet faktas, kad ji bus didesnė“, – teigė jis.
Šį rudenį – esminis skirtumas
Lietuvių finansines atsargas jau kurį laiką tuština sąskaitos už šildymą. T. Povilausko teigimu, per metus šildymas pabrango apie 40 proc.
Ekonomistas paskaičiavo, kad naujos statybos buto gyventojas per praėjusį šildymo sezoną išvis išleido apie 400–500 Eur, tuo metu gyvenantis nerenovuotame senos statybos bute mokėjo daugiau nei dvigubai didesnę kainą – apie 1200 Eur.
„Iš čia ir atsiranda tas nepasitenkinimas ir nelygybė – žmonėms, kurie gyvena senuose butuose, tos išlaidos yra gerokai didesnės“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dalį šildymo brangimo šį rudenį sudaro ne tik geopolitinių neramumų sukelta energetikos krizė, bet ir nuo 2026 m. panaikinta anksčiau galiojusi 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.
„Nuo sausio 1 d. PVM buvo padidintas iki 21 proc. Kai mes lyginame šių metų rudenį su praėjusių metų rudeniu, yra 12 proc. skirtumas būtent dėl PVM“, – akcentavo T. Povilauskas.
Kirto valdžiai: turime atsižvelgti į kaimynus
Ekonomisto skaičiavimu, dyzelino kainos per metus paaugo 50 proc., benzino – 40 proc.
Vis tik įdomu tai, kad „Brent“ naftos kaina šiuo metu yra gerokai mažesnė nei pasaulinės finansų krizės 2008 m. laikotarpiu.
T. Povilausko teigimu, tam įtakos turi Lietuvoje taikoma akcizų politika.
„Dabar dyzelino akcizas, jeigu sudėsime pastovią dalį su kintamąja CO2, yra 55 centai viename litre. Bandau spėti, turbūt 2008 m. buvo keliolika centų.
Bet supraskime, kad taip mes renkame pinigus į biudžetą. Valstybės poreikiai auga, todėl turime daugiau surinkti“, – teigė ekonomistas.
Vis tik jis sutinka, kad Lietuva nukenčia, nes dalis gyventojų pinigų keliauja į kaimyninę Lenkiją, kur dėl valstybės subsidijos degalai pigesni.
„Manau, kad turime pergalvoti. Kad ir kaip norime į biudžetą surinkti pinigų, jei tavo kaimynai elgiasi kitaip, vis tiek turi prie jų derintis“, – nuomone dalijosi ekonomistas.
Kiek realus optimistinis scenarijus?
T. Povilauskas apžvelgė tris tinklalaidės vedėjo A. Lebendenko įvardytus scenarijus 2027 m. ir įvertino, kaip tai keistų mūsų gyvenimus.
Pirmasis scenarijus – optimistinis: Hormūzo sąsiauris atidaromas, baigiasi karai Irane ir Ukrainoje.
Išgirdęs tai T. Povilauskas nedaugžodžiavo – įvardytas scenarijus mažai tikėtinas. Nors jo pasekmės palengvintų gyvenimą daugeliui: mažėtų infliacija, pigtų energetika – degalų, gamtinių dujų kainos, o ir už šildymą mokėtume mažiau.
Kita vertus, iš esmės keistųsi požiūris į mūsų regioną, o tai ne visas kainas koreguotų žemėjimo kryptimi.
„Turbūt Lietuvoje ir vėl pabrangtų butai, sukurtume naują burbulą“, – svarstė ekonomistas.
Labiausiai tikėtina prognozė 2027 m.
Antrasis scenarijus – pastarųjų metų tęsinys: karai Ukrainoje ir Irane tęsiasi, Hormūzo sąsiausryje vis dar sprogdinami tanklaiviai, gyvenimas toliau išlieka nežinomybėje.
T. Povilauskas mano, kad tai – pagrindinis 2027 m. scenarijus.
Iš ekonominės pusės tai reikštų, kad kitų metų pradžioje infliacija siektų 6–7 proc. ribas.
„Kuo daugiau išleidi būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, tuo mažiau pinigų lieka ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms bei taupymui.
Iš ko perki būstą? To, ką susitaupai. Infliaciniai laikotarpiai mažina galimybes susitaupyti. Jeigu mažai susitaupai, tikėtina, kad sunkiau sukaupsi pradinį įnašą“, – teigė T. Povilauskas.
Įvardijo, dėl ko labiausiai nuogąstauja
Trečiasis scenarijus: karas Artimuosiuos Rytuose plečiasi, uždaromas Bab al Mandebo sąsiauris ties Raudonąja jūra, V. Putinas eskaluoja padėtį imdamasis veiksmų prieš NATO, D. Trumpas mažina sankcijas Rusijai ir perka dar daugiau kuro.
„Tų scenarijų neturime atmesti“, – dėmesį atkreipė T. Povilauskas.
Jo teigimu, tokie įvykiai reikštų 10 proc. viršijančią infliaciją Lietuvoje ir ekonominį nuosmukį.
„Nepalankių geopolitinių įvykių sniego gniūžtė gali tęstis ir ypač per energetiką tų išpuolių gali būti daugiau. Dėl to man labai neramu.
Jeigu būtume susitikę prieš metus, mes nebūtume kalbėję apie Hormūzo sąsiaurį. Bijau, kad susitikę po metų kalbėsime apie naują geopolitinę problemą“, – nuogąstavo T. Povilauskas.