Tuo pat metu ILTE baigė transformaciją į nacionalinį plėtros banką ir pradėjo skolinti iš nuosavo kapitalo. Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybės užduotis yra valstybės kapitalą panaudoti kaip svertą, leidžiantį Lietuvos ekonomikai pritraukti daugiau privataus ir tarptautinio finansavimo.
– ILTE veiklos apimtys reikšmingai išaugo, o kartu šiemet baigtas jos transformavimas į nacionalinį plėtros banką. Ar jau galima kalbėti apie šios transformacijos rezultatą?
– Pirmiausia turime kalbėti apie pasikeitusią ILTE funkciją. Iki šiol didelė dalis jos veiklos buvo susieta su konkrečiomis valstybės ar Europos Sąjungos finansavimo programomis.
Susiję straipsniai
Šiandien turime instituciją, kuri gali veikti kaip ilgalaikis nacionalinis plėtros bankas ir naudoti ne tik konkrečioms programoms skirtas lėšas, bet ir savo kapitalą ar pasiskolintas tarptautinėse rinkose lėšas. Tai leidžia proaktyviai reaguoti į rinkos investicinius poreikius bei išvengti priklausomybės nuo prieinamų finansavimo šaltinių cikliškumo.
Veiklos mastas taip pat nuosekliai auga. 2025 metais ILTE suteiktas finansavimas augo beveik trigubai palyginus su 2024 metais, 2026-aisiais augimas išliko spartus. Gegužę pradėtos teikti paskolos iš nuosavo kapitalo, o rugsėjo viduryje teigiamų sprendimų dėl finansavimo ILTE lėšomis vertė jau perkopė 100 mln. eurų.
– Vis dėlto nacionalinio plėtros banko sukūrimas yra sudėtingas procesas. Kiek šiame procese buvo svarbus Finansų ministerijos, kaip akcininkės, vaidmuo?
– Labai svarbus. Jeigu valstybė nori turėti nacionalinį plėtros banką, neužtenka tiesiog paskirti instituciją tokiu pavadinimu. Reikia sukurti sąlygas, kad ji galėtų veikti kaip finansų institucija, turėtų pakankamą kapitalą, tinkamą valdyseną, aiškią rizikų valdymo sistemą ir galėtų pritraukti papildomą finansavimą.
Todėl Finansų ministerijos darbas buvo platesnis nei vien kapitalo klausimai. Reikėjo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius aiškų nacionalinio plėtros banko veiklos modelį, sustiprinti skaidrumo ir kontrolės reikalavimus, koordinuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su Lietuvos banku dėl priežiūros modelio ir suderinti naują veikimo modelį su Europos Komisija.
Kartu daug dėmesio skyrėme valdysenai. Buvo svarbu, kad ILTE sprendimų priėmimas ir priežiūra būtų atskirti, o rizikų valdymas atitiktų finansų institucijai keliamus reikalavimus. Į valdyseną taip pat įtraukta daugiau tarptautinės finansų rinkos patirties – ILTE stebėtojų taryboje ir komitetuose dirba nepriklausomi nariai bei tarptautinių finansų institucijų atstovai.
Tai svarbu todėl, kad nacionalinis plėtros bankas turi ne tik turėti kapitalą, bet ir veikti pagal aukštus finansų institucijai taikomus valdysenos, rizikos ir atskaitomybės standartus.
– Vienas didžiausių pokyčių – valstybės sprendimas reikšmingai stiprinti ILTE kapitalą. Kodėl tai svarbu būtent dabar?
– ILTE kapitalo bazę valstybė jau pradėjo reikšmingai stiprinti. Europos Komisija yra pritarusi iki 813 mln. eurų kapitalo injekcijoms, o pagal patvirtintą planą šiemet numatyta skirti 287 mln. eurų, dar 150 mln. eurų – 2027 metais ir 75 mln. eurų – 2028 metais.
Tačiau svarbu ne vien pati kapitalo suma. Šios investicijos turi suteikti ILTE galimybę finansuoti daugiau ilgalaikių projektų ir kartu pritraukti kitų finansuotojų kapitalą. Finansų ministerija yra iškėlusi lūkestį, kad 2026–2030 metais ILTE veikla padėtų pritraukti bent 2 mlrd. eurų papildomų privačių ir kitų finansuotojų lėšų.
Todėl į kapitalo stiprinimą žiūrime kaip į ilgalaikę investiciją į Lietuvos ekonomikos finansavimo pajėgumą. Valstybės tikslas nėra kuo daugiau kapitalo sukaupti ILTE balanse – svarbiausia, kad jis būtų panaudotas ten, kur gali sukurti didžiausią papildomą poveikį ir mobilizuoti kitą kapitalą.
– Ką praktiškai keičia galimybė ILTE skolinti iš nuosavo kapitalo?
– Tai reiškia, kad ILTE gali veikti ne tik pagal iš anksto sukurtų programų ir priemonių logiką. Atsiranda tęstinis finansavimo šaltinis, kurio panaudojimas gali būti orientuojamas į ilgalaikius Lietuvos ekonomikos poreikius.
Tačiau čia svarbu nepainioti nacionalinio plėtros banko su komerciniu banku. ILTE funkcija – papildyti rinką ten, kur dėl projekto rizikos, masto, atsipirkimo laikotarpio ar kitų priežasčių finansavimo pasiūla yra nepakankama.
– ILTE dabar gauna daugiau laisvės spręsti, kur nukreipti valstybės kapitalą. Tačiau kuo didesnė tokia diskrecija, tuo svarbesnis tampa klausimas, pagal kokius kriterijus bus sprendžiama, kur rinkos finansavimo iš tiesų nepakanka, o kur valstybė neturėtų konkuruoti su privačiais finansuotojais? Kokiose srityse matote pagrindinį šio kapitalo poreikį?
– Pagrindinis principas nesikeičia – ILTE neturėtų finansuoti projekto vien todėl, kad gali tai padaryti. Valstybės kapitalo vertė atsiranda tada, kai jis padeda įgyvendinti ekonomiškai svarbų projektą, kuriam rinkoje šiuo metu trūksta finansavimo arba reikia didesnio finansuotojų įsitraukimo.
Todėl žiūrime ne tik į sektorių, bet pirmiausia į projekto poveikį ir finansavimo situaciją. Tai gali būti verslo investicijos į gamybos pajėgumus ar technologinį atsinaujinimą, infrastruktūros ir energetikos projektai, žemės ūkio modernizavimas, gynybos technologijos. Didesniuose ar sudėtingesniuose projektuose ILTE gali veikti kartu su kitais finansuotojais – prisidėti prie sindikuoto finansavimo ar kofinansavimo ir taip padėti projektui pasiekti tokį finansavimo mastą, kurio vienas finansuotojas galbūt neprisiimtų.
Tai gerai iliustruoja skirtingo pobūdžio projektai. Pavyzdžiui rugsėjį atidaryto „Northway Biotech“ kamieninių ląstelių tyrimų centro projektas, kurio vertė siekia 61 mln. eurų, iš kurių 48 mln. sudaro ILTE paskola, rodo, kaip valstybės kapitalas gali prisidėti prie didelės apimties investicijų į aukštos pridėtinės vertės gyvybės mokslų sektorių. Tuo metu pirmoji iš nuosavų lėšų ILTE suteikta 3,4 mln. eurų paskola Tauragės sporto ir kultūros komplekso statyboms parodo, kad nuosavas ILTE kapitalas gali būti reikšmingas ir regionams svarbiems infrastruktūros projektams.
Todėl ILTE kapitalo vertę matuosime ne jo panaudojimo apimtimi, o tuo, kokius projektus jis padeda įgyvendinti ir kiek papildomo finansavimo padeda pritraukti.
– Ar galima sakyti, kad šioje vietoje keičiasi ir pačios Finansų ministerijos požiūris į ILTE?
– Manau, kad keičiasi ne tiek požiūris į konkrečią instituciją, kiek mūsų požiūris į valstybės kapitalo panaudojimą.
Kartu keičiasi ir ILTE vaidmuo tarptautiniu mastu. Norime, kad ji būtų ne tik europinių finansinių priemonių naudotoja, bet ir aktyvi tarptautinio plėtros bankų tinklo dalyvė. Siekis tapti Europos investicijų fondo akcininke yra svarbus žingsnis šia kryptimi – tai suteiktų Lietuvai galimybę ne tik naudotis europinėmis priemonėmis, bet ir aktyviau dalyvauti jas formuojant.
Šiuo požiūriu ILTE transformacija yra labai svarbi – tai institucija, turinti veikti kaip jungtis tarp valstybės prioritetų, Lietuvos finansų rinkos ir tarptautinio kapitalo.
– Kita vertus, rinkos finansavimo spragos ne visada būna ilgalaikės – kartais jos atsiranda netikėtai, kaip šiemet matėme dėl stichinių ir geopolitinių sukrėtimų. ILTE teko į tai reaguoti. Ką ši patirtis parodė apie tai, kada reikalingas tikslinis valstybės įsitraukimas?
– Tikslinis valstybės įsitraukimas reikalingas tada, kai rinkoje atsiranda aiški finansavimo spraga, kurios nepavyksta išspręsti įprastomis rinkos priemonėmis. ILTE transformacija nereiškia, kad visi sprendimai bus finansuojami iš nuosavo kapitalo – šalia jo išlieka ir tikslinės valstybės ar Europos Sąjungos priemonės.
Tokiais atvejais labai svarbus Finansų ministerijos, konkrečią sritį kuruojančios ministerijos ir ILTE bendradarbiavimas – kartu įvertiname problemą, suformuojame sprendimą ir užtikriname jo įgyvendinimą. Šiemet tai matėme ir žemės ūkyje, ir versle. Reaguojant į nepalankias oro sąlygas bei rinkos sukrėtimus, žemės ūkiui pradėtos teikti apyvartinės paskolos, dėl didelės paklausos finansavimo apimtis padidinta iki 50 mln. eurų. Verslui, reaguojant į energetinių išteklių kainų augimą ir geopolitines įtampas, skirtas 100 mln. eurų finansavimas.
Tai ir yra skirtingų ILTE finansavimo būdų esmė: nuosavas kapitalas suteikia galimybę spręsti ilgalaikius rinkos finansavimo iššūkius, o tikslinės priemonės leidžia reaguoti į konkrečias ir išskirtines situacijas.
– Ko iš ILTE tikitės toliau, kai pagrindinis transformacijos etapas jau baigtas?
– Norėčiau matyti ILTE kaip instituciją, kuri geba greitai atpažinti finansavimo spragas, kartu su rinka kurti sprendimus ir pritraukti kapitalą ten, kur jo labiausiai reikia Lietuvos ekonomikai. Gynyba, energetinis saugumas, inovacijos, produktyvumas, infrastruktūra ir kapitalo rinkos – tai sritys, kuriose tokio kapitalo poreikis bus didelis.
Galiausiai svarbiausias matas – kiek daugiau investicijų dėl jos veiklos atsiranda Lietuvoje, kiek daugiau privataus kapitalo įsitraukia ir kokį ilgalaikį poveikį tai turi mūsų ekonomikos konkurencingumui.
Jeigu valstybės kapitalas sugeba pritraukti gerokai daugiau rinkos kapitalo ir padeda įgyvendinti investicijas, kurios didina produktyvumą, atsparumą ir konkurencingumą, tuomet nacionalinis plėtros bankas atlieka būtent tą funkciją, dėl kurios jis ir buvo kuriamas.