„APG Media“ išanalizavo 504 „ChatGPT“, „Gemini“ ir „Perplexity“ atsakymus ir patikrino, kaip juose matomi 60 iš anksto atrinktų Lietuvoje veikiančių prekių ženklų. Tyrimas parodė, kurie stebėti ženklai dažniausiai minėti rugpjūčio tyrimo imtyje šešiuose verslo sektoriuose – nuo e. prekybos ir finansų iki nekilnojamojo turto (NT), sveikatos ir verslui teikiamų (B2B) paslaugų.
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovo Aurimo Pauliaus Girčio teigimu, būtent dėl to matomumo gerinimo DI atsakymuose (GEO) nereikėtų pradėti nuo dar vieno straipsnio įmonės tinklaraštyje. Pirmiausia verta išsiaiškinti, iš kokių šaltinių DI renka informaciją konkrečioje rinkoje, ar tuose šaltiniuose įmonė apskritai minima ir kokia informacija apie ją pateikiama.
„Jeigu DI apie jūsų rinką dažniausiai skaito ne jūsų svetainę, nėra daug prasmės visą dėmesį skirti vien jai. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, kokiais šaltiniais remiasi „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Perplexity“, kur juose yra jūsų konkurentai ir ko trūksta apie jus. Tik tada bus aišku, ką iš tikrųjų reikia tvarkyti“, – sako A. P. Girčys.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur ir kodėl įmonė rodoma
GEO auditą – įmonės matomumo DI atsakymuose patikrą – A. P. Girčys siūlo pradėti nuo realių klausimų, kuriuos potencialus klientas užduotų prieš pasirinkdamas produktą ar paslaugą. Svarbu tikrinti ne užklausas su savo prekės ženklo pavadinimu, o situacijas, kai vartotojas klausia, ką rinktis, prašo palyginti alternatyvas, nurodo biudžetą ar konkretų poreikį.
„Jeigu paklausiu „ChatGPT“, ką jis žino apie mano įmonę, sužinosiu tik tiek, ar jis geba apie ją surasti informacijos. Daug svarbesnis testas – ar jis pats ją pasiūlys žmogui, kuris apie tą įmonę dar nieko nežino“, – aiškina A. P. Girčys.
Tokius klausimus verta tikrinti ne vienoje sistemoje ir ne vieną kartą: vertinama, kaip dažnai prekės ženklas paminimas, su kuo lyginamas, kokiame kontekste pateikiamas ir kokiais šaltiniais grindžiamas atsakymas. Iš to galima kelti hipotezes, kur gali būti problema: DI neranda pakankamai informacijos, ją randa ne ten, kur tikėtasi, arba konkurentų informacija pateikta aiškiau ir plačiau.
Būtent šaltinių analizė „APG Media“ tyrime pateikė vieną ryškiausių rezultatų. B2B paslaugų klausimais „Perplexity“ dažnai rėmėsi rekvizitai.vz.lt, „Clutch“ ir „Chambers“, sveikatos sektoriuje – medicina.lt, kitose kategorijose svarbūs buvo palyginimų puslapiai, reguliuotojų šaltiniai ir žiniasklaida. Finansų bei e. prekybos sektorių analizėje tarp dažniausiai „Perplexity“ cituojamų šaltinių atsidūrė ir „Reddit“.
„Jeigu sistema nuolat remiasi konkrečiu katalogu ar portalu, o jūsų įmonės ten nėra arba informacija apie ją pasenusi, galima labai daug investuoti į savo svetainę ir vis tiek nepašalinti pagrindinės priežasties, dėl kurios konkurentas matomas geriau“, – sako A. P. Girčys.
Praktiškai tai reiškia paprastą užduotį: patikrinti, kaip įmonė pristatoma svarbiausiuose jos sektoriaus šaltiniuose, ar teisingai nurodytos paslaugos, kategorijos, kainos, kontaktai ir kiti faktai, ar informacija skirtingose platformose neprieštarauja viena kitai. Jei DI dažnai remiasi konkrečiu šaltiniu, verta analizuoti, kodėl vieni konkurentai jame pristatomi aiškiau už kitus.
Kartais DI gali trūkti informacijos konkrečiai rekomendacijai
„APG Media“ tyrime pasitaikė nemažai klausimų, į kuriuos atsakydamas DI nepaminėjo nė vieno iš stebėtų prekių ženklų: NT sektoriuje tokių atsakymų buvo 19 %, sveikatos – 23 %, o B2B paslaugų – 30 %.
Visuose tyrimo klausimuose prekių ženklų pavadinimai buvo praleisti. Tarp jų buvo situacijų, kai vartotojas bandė suprasti, kaip pasirinkti: kuo skiriasi paslaugų teikėjai, kiek gali kainuoti paslauga, į ką atkreipti dėmesį ar kuris sprendimas tinkamesnis konkrečiu atveju.
Pasak „APG Media“ vadovo Aurimo Pauliaus Girčio, tokiais atvejais problema gali būti ne vien silpnas konkrečios įmonės matomumas. DI gali tiesiog nerasti pakankamai aiškios ir konkrečios informacijos, pagal kurią galėtų pagrįstai rekomenduoti vieną ar kitą rinkos dalyvį.
„Jeigu žmogus klausia, pavyzdžiui, kokią įmonę rinktis tam tikrai paslaugai, o DI atsako tik bendrais patarimais – palyginkite kainą, patirtį, garantijas, atsiliepimus – verta pasižiūrėti, ar rinkoje apskritai yra aiškiai pateiktos informacijos, kuri leistų tuos kriterijus susieti su konkrečiomis įmonėmis“, – sako A. P. Girčys.
Tokiu atveju GEO darbas nėra tiesiog parašyti daugiau tekstų apie save. Reikia užpildyti konkrečias informacijos spragas. Jei klientams svarbi kaina – aiškiai paaiškinti kainodarą. Jei sunku suprasti, kuo skiriasi keli paslaugų variantai – juos palyginti. Jei pasirinkimas priklauso nuo situacijos – paaiškinti, kam tinka vienas sprendimas, o kam – kitas. Jei yra svarbių apribojimų, garantijų ar sąlygų – jas pateikti tiesiai, o ne paslėpti bendrame paslaugos aprašyme.
Susiję straipsniai
Kitaip tariant, naudinga kurti ne daugiau turinio apskritai, o daugiau atsakymų į klausimus, pagal kuriuos klientas realiai priima sprendimą. Kuo aiškiau tokia informacija pateikta įmonės svetainėje ir kituose DI naudojamuose šaltiniuose, tuo daugiau medžiagos sistema turi formuodama konkretų atsakymą.
Organinės rekomendacijos nusipirkti negalima, reklamos – jau galima
Kol verslai aiškinasi, kaip patekti į pačius DI atsakymus, Lietuvoje pradėjo veikti ir kita galimybė – „ChatGPT Ads“.
A. P. Girčys pabrėžia, kad GEO ir reklamos nereikėtų suplakti. Reklamuotojas negali sumokėti „OpenAI“ už tai, kad „ChatGPT“ jį rekomenduotų savo atsakyme. Mokama reklama rodoma atskirai nuo asistento pateikiamo atsakymo.
„Čia yra labai aiški riba. GEO dirbame su tuo, ką sistema apie įmonę žino, kokiais šaltiniais remiasi ir ar pati ją įtraukia į atsakymą. „ChatGPT Ads“ atveju perkame reklamos parodymą. Vienas nepakeičia kito“, – aiškina „APG Media“ vadovas.
Agentūra jau dirba su abiem sritimis, tačiau jų rezultatus vertina skirtingai. GEO atveju stebimi paminėjimai, citavimo šaltiniai, kontekstas ir pokytis skirtingose DI sistemose. „ChatGPT Ads“ kampanijose taikomi įprastesni reklamos rodikliai – parodymai, paspaudimai ir, įdiegus matavimą, konversijos (pavyzdžiui, užklausos ar pirkimai) bei jų kaina.
Kadangi reklama „ChatGPT“ Lietuvoje pradėjo veikti neseniai, A. P. Girčys kol kas atsargiai vertina bandymus jai taikyti iš kitų reklamos kanalų atsineštus efektyvumo standartus.
„Neturime pakankamai Lietuvos rinkos duomenų, kad jau galėtume pasakyti, kokia čia turėtų būti gera paspaudimo ar konversijos kaina. Todėl dabar logiška ne iš karto perkelti didelius biudžetus, o testuoti konkretų pasiūlymą, auditoriją ir matavimą bei žiūrėti, ką rodo realūs duomenys“, – sako jis.