Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), nors ir pritaria siekiui nustatyti tikslesnę kompensacijų tvarką, parlamento komiteto siūlomam įstatymui nepritaria – tokią ministerijos išvadą šios savaitės posėdyje priėmė Vyriausybė.
Ministerijos vertinimu, siūlymas neatitinka praėjusių metų Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, be to, reikalauja daug biudžeto lėšų.
Kailinių žvėrelių verslo draudimui Seimas pritarė dar 2023 m. rugsėjį – įstatyme numatyta, kad veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalo būti uždaryti iki 2027 m., o iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas.
Susiję straipsniai
Šis parlamento sprendimas skųstas KT, tačiau šis draudimą įvertino kaip teisėtą, tiesa, nustatė, kad pagal priimtą projektą kai kuriems verslininkams apsunkinamos galimybės gauti kompensacijas.
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo keisti išmokų tvarką ir numatyti, kad jų dydis turėtų būti nustatomas atlyginant pagal tai, kokia verslo vertė buvo veiklos nutraukimo momentu, o jeigu ji dar nėra nutraukta – tuo metu, kai buvo sudaryta verslo vertinimo sutartis.
Komitetas taip pat siūlo statinių ir įrenginių, naudojamų kailinių žvėrelių ūkiuose, nugriovimą bei atliekų sutvarkymą finansuoti valstybės biudžeto lėšomis.
Šie darbai turėtų būti atlikti per pusmetį nuo nurodytos kompensacijos sumokėjimo dienos, kitaip valstybei reikėtų atlyginti žalą, verslui negalint naudotis žemės sklypais, kuriuose anksčiau vykdė veiklą.
Visgi vietoje šios iniciatyvos ŽŪM siūlo parengti kitą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą ir juo nustatyti, kad kailinės žvėrininkystės veiklos uždraudimo data būtų nukeliama trejiems metams – iki 2030 m. sausio 1 d.
Papildomu pereinamuoju laikotarpiu kailinės žvėrininkystės veiklą galėtų tęsti tik verslai, kurie iki šių metų pabaigos teisėtai vykdė šią veiklą, jie galėtų gauti įstatyme numatytas kompensacijas.
„Papildomo trejų metų pereinamojo laikotarpio nustatymas sudarytų sąlygas veiklą tęsiantiems ūkio subjektams per ilgesnį laikotarpį pasirengti jos nutraukimui, amortizuoti veiklai vykdyti padarytas investicijas, realizuoti turimą produkciją ir esant galimybei persiorientuoti į kitą ūkinę veiklą“, – argumentuoja ŽŪM.
Anot ministerijos, nutraukti veiklą verslui finansiškai būtų paprasčiau, nes dalį dėl to kylančios ekonominės naštos jis galėtų padengti iš pereinamuoju laikotarpiu vykdomos veiklos pajamų, o tokiu būdu reikėtų skirti ir mažiau lėšų iš biudžeto.
Skaičiuojama, kad kompensacijoms už kailinių žvėrelių ūkių veiklą, nutrauktą iki šių metų pabaigos, reikės 1,554 mln. eurų.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, šių metų sausį buvo 40 verslų, kurie buvo įregistravę 50 bandų ir iš viso laikė 703,7 tūkst. audinių, šinšilas – 24 verslai, iš viso virš 20 tūkst. šių žvėrelių.
2024–2026 m. laikotarpiu dėl kompensacijų kreipėsi 10 ūkio subjektų, kuriems išmokėta apie 293 tūkst. eurų.
Kaip skelbė ELTA, ilgą laiką dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo nebuvo politinio sutarimo, galų gale sprendimas dėl draudimo priimtas Ingridos Šimonytės Vyriausybės kadencijos laikotarpiu.
Jau po šio sprendimo Seime draudimą mėginta nukelti kelis kartus, patys kailinių žvėrelių augintojai kreipėsi į teismą – šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjamas 48 ūkių skundas, kuriuo iš Lietuvos reikalaujama priteisti daugiau nei 113,6 mln. eurų žalą.
Kailių fermas yra uždraudusios daugiau nei 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos.