Šiuo metu darbo ieško 29 tūkst. jaunuolių – 4 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausiai Užimtumo tarnyboje registruota neturinčių profesinio pasirengimo – jie sudaro 52 proc. visų jaunų klientų.
Tuo metu aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių dalis siekia 22 proc., o profesinį – 26 proc.
Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė sako, kad dalį jaunuolių nuo kvalifikacijos įgijimo atbaido ilgas mokymosi procesas, abejonės žinių kokybe ir jų pritaikymas darbo rinkoje.
Susiję straipsniai
Todėl dauguma jų siekia greičiau pradėti savarankišką gyvenimą įsidarbinant arba kuriant savo verslą.
„Kai kurie jaunuoliai linkę rinktis trumpus kursus, mokymąsi savišvietos būdu. Stebime, kad neretai nuvertinama ilgalaikė perspektyva, jie mato sunkumų prisiimant įsipareigojimus. Būdingas nuoseklumo stygius ir greito rezultato siekis. Vienu didžiausių iššūkių išlieka neaktyvių jaunuolių segmentas, kuris yra mažiausiai linkęs naudotis jiems siūlomomis pritaikytomis paslaugomis“, – pranešime cituojama I. Nomeikienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nekvalifikuotu darbu domisi 23,8 proc. darbo neturinčių jaunuolių, tačiau jų lūkesčiai skirtinguose regionuose gerokai skiriasi.
Vilniuje tokio darbo ieško 8,8 proc. jaunuolių, Kaune – 13 proc., Vilniaus rajone – 13,6 proc., Kauno rajone – 13,9 proc., o kai kuriose mažesnėse savivaldybėse šis rodiklis viršija 50 proc. ribą.
I. Nomeikienė atkreipia dėmesį, kad jaunimas taip pat nenori dirbti sunkaus ir nekvalifikuoto darbo, nors neturi jokio išsilavinimo.
„Jie orientuojasi į „švaresnius“, lankstesnius darbus – tiktų marketingas, administravimas, IT sritis. O iš tikrųjų jiems galime pasiūlyti tik žemos kvalifikacijos pozicijas arba mūsų paslaugas, kad įgytų profesiją“, – pažymėjo ji.
Dažniau nei kitose amžiaus grupėse jaunimas domisi darbais aptarnavimo srityje – jauni žmonės sutiktų dirbti barmenais, padavėjais, pardavėjais ir pan. Juos taip pat domina darbas biuruose.
Šių metų pirmąjį pusmetį įsidarbino beveik 32 tūkst. jaunuolių. Per mėnesį vidutiniškai įdarbinama apie 5,3 tūkst. jaunų žmonių ir dar apie 750 pradeda veiklą pagal verslo liudijimus.
Tarnybos duomenimis, spalio 1 dieną didžiausias jaunimo nedarbas fiksuotas Kauno apskrityje – 8,4 proc., mažiausias Šiaulių apskrityje, kur siekė 5,5 proc.