Kai nukenčia ne įmonės turtas, o žmogus: kokia atsakomybė gali tekti verslui

BTA draudimo duomenimis, 2024–2025 m. bendrovė atlygino nuostolius dėl daugiau kaip 1,1 tūkst. verslo klientų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įvykių, o bendra išmokų suma viršijo 5,5 mln. eurų. Už šių skaičių slypi labai skirtingos situacijos – nuo užlietų kaimyninių patalpų iki statybos, gamybos ar paslaugų teikimo metu padarytos žalos. Tačiau civilinė atsakomybė neapsiriboja vien sugadintu turtu. Įmonės veiklos metu žalą gali patirti ir žmogus – klientas, partneris, lankytojas ar kitas trečiasis asmuo. Tokiais atvejais vertinama žmogui padaryta žala ir dėl jos kilusios pasekmės, todėl galimų nuostolių pobūdis skiriasi nuo įprastos turtinės žalos.

„Turto žalą dažnai galima gana aiškiai įvertinti pagal remonto ar atkūrimo išlaidas. Kai nukenčia žmogus, vertinamos konkretaus įvykio pasekmės ir dėl jų patirti nuostoliai. Todėl įmonei svarbu suprasti ne tik tai, kokį turtą ji gali apgadinti vykdydama veiklą, bet ir kokiose situacijose gali nukentėti žmonės“, – sako BTA draudimo Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.

Jei žmogus nukenčia atlikdamas darbo funkcijas ir nustatoma darbdavio atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas neapsiriboja gydymo išlaidomis. Darbuotojui žuvus ar dėl sveikatos būklės negalint savarankiškai pasirūpinti savo interesais, reikalavimus gali reikšti jo šeimos nariai.

Bendrovės duomenimis, 2024–2026 m. užregistruota beveik 30 darbdavio civilinės atsakomybės atvejų, o bendra išmokėta suma siekė beveik 200 tūkst. eurų. Žalų pobūdis labai skirtingas – nuo elektros lanko sukeltų veido ir rankų nudegimų ar darbo metu sužaloto piršto, kai prireikė dalinės amputacijos, iki mirtino nelaimingo atsitikimo, kai darbuotoją pervažiavo kolegos vairuojamas traktorius.

„Kūno sužalojimo atveju reikalavimą atlyginti žalą dažniausiai pateikia pats darbuotojas, o jam žuvus – šeimos nariai. Neįgalumo atveju pretenziją gali reikšti pats nukentėjusysis ir jo artimieji, o jei dėl sveikatos būklės žmogus negali pasirūpinti savo interesais, tai daro šeimos nariai“, – aiškina A. Variakojienė.

Didesnė rizika dažniausiai siejama su statybomis, gamyba, miškininkyste ar transportu, kur darbuotojai dirba su sunkiasvore technika, elektros įrenginiais ar konstrukcijomis. Tokiose veiklose nelaimingų atsitikimų ir sunkių jų pasekmių tikimybė laikoma didesne.

Tačiau mažesnės fizinės rizikos darbo vieta galimos atsakomybės nepanaikina. Darbuotojas gali susižeisti įmonės patalpose, o nelaimingas atsitikimas gali įvykti komandiruotėje ar vykdant darbdavio pavestą užduotį už įprastos darbo vietos ribų.

„Darbdavio civilinė atsakomybė aktuali visur, kur yra darbo santykiai, tik skiriasi rizikos tikimybė ir galimų pasekmių mastas. Pavyzdžiui, jei darbuotojas žūsta eismo įvykyje vykdamas į komandiruotę ir nustatoma darbdavio atsakomybė, žalos atlyginimo gali reikalauti jo šeimos nariai“, – sako A. Variakojienė.

Atsakomybė darbo santykiuose neapsiriboja fizinėmis traumomis. BTA draudimo praktikoje buvo ir kelias dešimtis tūkstančių eurų siekęs atvejis, susijęs su neteisėtu atleidimu. Taigi darbdavio riziką gali lemti ne tik darbų sauga, bet ir sprendimai, priimami valdant darbo santykius.

Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas ir darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gali būti aktualūs dėl to paties įvykio, tačiau veikia skirtingai. Pirmuoju atveju sprendžiama dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo ar jo artimųjų patirtą žalą, kai kyla darbdavio civilinė atsakomybė, o nelaimingų atsitikimų draudimo išmoka priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos, draudimo apsaugos ir patirto sužalojimo.

„Nelaimingų atsitikimų draudime pagal pasirinktą apsaugą apskaičiuota išmoka mokama už patį sužalojimą – traumą, kritinę ligą, neįgalumą ar mirtį. Tuo metu darbdavio civilinės atsakomybės draudimas veikia kitaip: kai nustatoma darbdavio atsakomybė už darbuotojo patirtą žalą, gali būti atlyginamos gydymo išlaidos, negautos pajamos, neturtinė žala, o skaudžiausiais atvejais – ir laidojimo ar kitos su įvykiu susijusios išlaidos. Todėl šios dvi apsaugos viena kitos nepakeičia – viena numato išmoką už patį sužalojimą, kita atlygina dėl įvykio patirtą žalą“, – pabrėžia A. Variakojienė.

Jei įmonė nepasirenka darbdavio civilinės atsakomybės draudimo, darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gali suteikti finansinę apsaugą pačiam darbuotojui, o pasirinkus mirties dėl traumos riziką – ir naudos gavėjams.

Dar kitą paskirtį turi darbuotojams suteikiamas sveikatos draudimas – jis skirtas pagal pasirinktą draudimo programą numatytoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir išlaidoms apmokėti ar kompensuoti. Taigi sveikatos draudimo, nelaimingų atsitikimų ir darbdavio civilinės atsakomybės draudimo paskirtis skiriasi.

Civilinės atsakomybės riziką prasminga vertinti pagal realią įmonės veiklą: kam ji galėtų padaryti žalą, kokio masto galėtų būti pasekmės ir kokiomis aplinkybėmis jos gali kilti. Vienam verslui didesnė rizika gali būti susijusi su kliento turtu ar produkcija, kitam – su darbuotojais, komandiruotėmis ar darbo funkcijų atlikimu klientų objektuose.