Statybų ir infrastruktūros bendrovės KRS direktorius Martynas Valančius įsitikinęs, kad dalies problemų reikėtų ieškoti dar iki konkurso paskelbimo.
Brangiausia klaida gali būti padaryta dar prieš konkursą
Jo teigimu, problemos gali prasidėti dar projektuojant ir skaičiuojant būsimas išlaidas. Kai sąmatoje neįvertinamas darbų sudėtingumas ar reikalingi techniniai sprendiniai, konkursas gali būti paskelbtas remiantis kaina, už kurią viso projekto įgyvendinti nepavyks.
Susiję straipsniai
„Kai kurie užsakovai remiasi projektuotojų parengta skaičiuojamąja statybos kaina. Ji dažnai sudaroma mechaniškai, pagal „Sistelos“ (statybos darbų kainyną, naudojamą darbų sąmatoms skaičiuoti) įkainius, ir neatsižvelgia nei į darbų sudėtingumą, nei į papildomus sprendinius, kurių reikia darbams įgyvendinti.
Tada rinkoje kyla klausimas: ar už tokią kainą apskritai įmanoma pastatyti? Ir kartais atsakymas būna „taip“, bet tuo istorija tik prasideda.
Atsiranda rangovas, kuris „įtelpa“ į numatytą biudžetą, bet tada prasideda įdomybės. Yra gyvų pavyzdžių, kai mokykla pabrango daugiau nei 20 procentų nuo pradinės kainos, o teatrai ar keliai – dvigubai.
Tokiais atvejais man kyla klausimas: ar projektas iš tiesų buvo toks paprastas?“, – pasakoja KRS direktorius.
Daugybė klausimų – rimtas signalas
„Pasigilinus dažnai matau tendenciją: projektas turi trūkumų, kartais didelių, kurie iš esmės keičia kainą, bet skaičiuojamojoje kainoje jie neatsispindi, nes tiesiog nebuvo įvertinti.
Kada pradedama ieškoti, kaip tuos trūkumus išspręsti, atsiranda papildomi darbai, ir pigiausias pasiūlymas virsta brangiausiu“, – aiškina pašnekovas.
Vienas iš signalų – rangovų klausimų skaičius pirkimo metu.
„Jei pirkimo metu jų užduodama daugiau nei šimtas, tai signalas, kad su projektu kažkas negerai. Ir tie klausimai kyla per labai trumpą laiką, per kurį reikia išanalizuoti ir sulyginti tūkstančius lapų projektinės dokumentacijos.“
„Užsakovui tokius scenarijus pastebėti labai sunku. Visada sakau: atkreipkime dėmesį į klausimų ir atsakymų skaičių.
Bet net ir pastebėjus problemą užsakovui imtis veiksmų nelengva. Nutraukti pirkimą? Koreguoti projektą pagal gautus klausimus? Visa tai atima daug brangaus laiko, ir nėra garantijos, kad net jį paaukojus bus pasiektas norimas rezultatas“, – teigia KRS direktorius.
Ar kiekvienas pigesnis pasiūlymas rizikingas?
Vien kainų skirtumas dar neparodo, ar pasiūlymas rizikingas. KRS direktorius nesutinka su požiūriu, kad didesnis skirtumas tarp pirmos ir antros vietos pasiūlymų savaime turėtų kelti įtarimų.
„Rangovas rangovui nelygus. Specializuotų darbų pirkime mažesnė įmonė gali būti gerokai efektyvesnė už didelį rangovą, vykdantį kompleksinius projektus.
Kiekvienas rangovas turi savo stipriausias kompetencijų sritis, ir ten jis gali būti efektyvesnis gerokai daugiau nei tais 10 procentų. O dar yra vertikali integracija“, – aiškina statybų sektoriaus ekspertas.
Todėl, M. Valančiaus įsitikinimu, rangovų pasiūlymus reikėtų vertinti pagal jų veiklos specifiką ir gebėjimus, o ne vien lyginti galutines sumas. Šį požiūrį jam primena ir tėvų pamokymas:
„Nežiūrėk į kitus, žiūrėk į save.“
Vis dėlto pagrindinė atsakomybė neturėtų būti suversta mažiausią kainą pasiūliusiam rangovui.
„Manau, kad problema ne čia. Problema yra sistema, kurioje galime nusipirkti pigiausią projektą, parengtą su trūkumais, ir pagal jį ieškoti rangovo, kuriam už kelis procentus pelno užkraunama visa atsakomybė už projektą.“
„Taupymas“ kainuoja valstybei
Prastai parengtas projektas gali baigtis teismais, bankrotu ir vėluojančiais darbais.
„Ne veltui visos statybų įmonės turi stiprius teisininkus. Tenka kovoti, kartais net teismuose. Mažesnės įmonės, kurios negali sau leisti teisininkų, dažnai bankrutuoja arba tiesiog nebevykdo projekto.
Tada projektas vėluoja, pastatais ar infrastruktūra negalima naudotis, atsiranda papildomų kaštų.
Valstybei ir jos piliečiams laikas kainuoja gerokai daugiau nei tie keli papildomi tūkstančiai, dėl kurių dažniausiai ir kyla ginčas“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Todėl projektavimo kokybę KRS direktorius vertina kaip galimybę išvengti išlaidų.
„Taisyti projektą statybų metu visada kainuoja daugiau nei tai padaryti projektavimo metu.
Pagal mano skaičiavimus, teisingi projektiniai sprendimai leidžia sutaupyti iki 30 procentų visos statybos kainos. Todėl nesuprantu, kodėl projektavimui neskiriame daugiau laiko ir pastangų.“
Svarbu, ką galiausiai nuperkame
KRS dirtektorius siūlo daugiau dėmesio skirti tam, kaip priimami sprendimai dar prieš prasidedant statyboms.
„Turime skirti daugiau laiko variantiniam projektavimui, kad įvertintume kaštus ir rastume optimaliausią sprendimą.“
Jis taip pat kritikuoja viešųjų pirkimų praktiką, kai daug dėmesio skiriama formaliems trūkumams.
„Pirkimų sistema turi būti atviresnė. Reikia aiškių ir konkrečių derybų, o tikslas turi būti rezultatas, ne paieškos, kokio dokumento kas nepateikė ar kur suklydo teikdamas pasiūlymą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vengiant pasekmių už nestandartinius sprendimus, dažnai pasirenkamas saugesnis kelias – net jei jis nėra ekonomiškai naudingiausias.
„Net jei ateini su pasiūlymu sutaupyti ar siekti ilgalaikės naudos, dažniausiai jis liks neįvertintas, nes kažkas turi prisiimti atsakomybę už tokį sprendimą.
Viešuosiuose pirkimuose to dažniausiai niekas nenori. Tad nesistebėkime, kodėl privatus sektorius sugeba pastatyti pigiau nei viešasis“, – apibendrina M. Valančius.