EP jau priėmė rezoliuciją, kuria ragina didinti investicijas į socialinį ir įperkamą būstą, spartinti statybas bei renovaciją, mažinti administracines kliūtis ir gerinti sąlygas pirmąjį būstą perkantiems gyventojams. Būsto krizės priežastis ir galimus sprendimus taip pat nagrinėja specialusis EP komitetas.
Kovo 10 d. priimtoje rezoliucijoje taip pat siūloma geriau reguliuoti trumpalaikę būsto nuomą ir skatinti investicijas į būsto pasiūlos didinimą. Už dokumentą balsavo 367 europarlamentarai, prieš – 166, susilaikė 84. Vis dėlto rezoliucija nėra teisiškai privaloma, o būsto politika pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai.
Europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Waldemaras Tomaszewskis mano, kad šių priemonių nepakanka, todėl būtini papildomi europinio lygmens sprendimai.
Susiję straipsniai
Europarlamentarai ragina didinti ES finansavimą ir stiprinti būsto rinkos reguliavimą
V. Blinkevičiūtės vertinimu, būsto įperkamumo problema Europos Sąjungoje (ES) jau pasiekė kritinę ribą, todėl būtina sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms ir savivaldybėms investuoti į įperkamą būstą.
„Teisė į būstą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, tačiau būsto prieinamumo situacija Europos Sąjungoje šiuo metu yra pasiekusi kritinę ribą. Mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys žmonės būsto išlaikymui privalo atiduoti 40 proc. ar net daugiau savo pajamų“, – Eltai teigė V. Blinkevičiūtė.
Politikė ragina reformuoti ES valstybės pagalbos taisykles, kad savivaldybės galėtų plačiau finansuoti įperkamo būsto statybas ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Ji taip pat pasisako už spekuliacijos nekilnojamuoju turtu ribojimą, stipresnę nuomininkų teisių apsaugą ir palankesnes sąlygas jaunimui įsigyti pirmąjį būstą.
Pasak V. Blinkevičiūtės, viena galimų priemonių būtų specialios ES finansinės garantijos ir paskolų programos pirmąjį būstą perkantiems jauniems žmonėms. Be to, politikė siūlo viešosioms investicijoms į įperkamą būstą taikyti palankesnes ES fiskalinių taisyklių nuostatas.
„Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcija ragina Europos Komisiją pateikti papildomas konkrečias priemones“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Tuo metu W. Tomaszewskis siūlo svarstyti didelio masto europinį finansavimo mechanizmą, panašų į po COVID-19 pandemijos įsteigtą ekonomikos gaivinimo fondą.
„Svarbiausia Europos Sąjungos priemonė, siekiant išvengti būsto įperkamumo sumažėjimo ir sumažinti socialinę įtampą, yra ES finansinės injekcijos ir dotacijos, kurios turi būti panašaus dydžio kaip Europos atstatymo fondo lėšos po COVID-19 krizės Europos ekonomikos skatinimui“, – teigė politikas.
Pasak jo, ES ekonomikai gaivinti po pandemijos buvo numatyta daugiau nei 700 mlrd. eurų, todėl panašaus masto finansavimas galėtų būti svarstomas ir būsto krizei spręsti.
Europarlamentaras taip pat pasisako už socialinio būsto statybų plėtrą ir valstybės garantijas būsto paskoloms. Jo vertinimu, sprendžiant būsto krizę būtina atsižvelgti ir į platesnes socialinio saugumo pasekmes.
„Juk socialinis saugumas ir socialinis teisingumas yra ne mažiau svarbūs bendrame valstybės saugumo pakete“, – akcentavo W. Tomaszewskis.
Protestai Europoje – perspėjimas ir Lietuvai
Portugalijoje, Ispanijoje ir kitose Europos valstybėse pastaraisiais metais vyko protestai dėl sparčiai augančių būsto bei nuomos kainų. Gyventojai reikalavo aktyvesnių valdžios veiksmų, siekiant užtikrinti būsto prieinamumą.
V. Blinkevičiūtės teigimu, Pietų Europoje kilę protestai rodo, kad būsto krizė tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine bei politine problema.
„Masiniai gyventojų protestai Pietų Europoje yra natūralus visuomenės atsakas į valstybės kontrolės nebuvimą nekilnojamojo turto rinkoje. Vertinant esamas tendencijas, panašaus masto socialinė įtampa ateityje realiai gali grėsti Lietuvai“, – pabrėžė europarlamentarė.
Savo ruožtu W. Tomaszewskis atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis yra didesnė nei daugelyje kitų ES valstybių, galimybės įsigyti naują būstą tampa vis labiau priklausomos nuo gyventojų pajamų.
„Būstas tampa prieinamas tik pasiturinčioms šeimoms arba gaunantiems didelius atlyginimus, kurie lengviau gauna bankų kreditus. O daugumai Lietuvos žmonių naujas būstas tampa neprieinamas“, – teigė europarlamentaras.
Ekonomistas: didžiausia grėsmė – visuomenės susiskaldymas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, ekonomistas Evaldas Stankevičius pažymi, kad didžiausia ilgalaikė būsto krizės grėsmė yra ne patys protestai, o visuomenės susiskaldymas pagal galimybes įsigyti nekilnojamojo turto.
„Didžiausia ilgalaikė makroekonominė rizika Lietuvai yra ne fizinės protestų akcijos, o „dviejų greičių“ visuomenės institucionalizavimas. Kai būsto prieinamumą pradeda lemti ne darbo produktyvumas ar tiesioginės pajamos, o paveldėtas nekilnojamasis turtas, šalis praranda socialinį mobilumą“, – aiškino ekonomistas.
Vis dėlto, jo vertinimu, didesnis finansavimas ne visada reiškia geresnį būsto įperkamumą. Tiesioginės subsidijos pirkėjams, nedidėjant būsto pasiūlai, gali dar labiau padidinti nekilnojamojo turto kainas.
„Subsidijos pirkėjams turi būti labai tikslinės ir ribotos, nes duoti pinigų pirkėjams yra politiškai patraukliausia priemonė, bet ekonomiškai – pati rizikingiausia, nes didėja tik pirkėjų konkurencija dėl tų pačių būstų ir valstybės parama tiesiog nusėda į vystytojų kišenes per išaugusią galutinę buto kainą“, – aiškino ekonomistas.
Pasak E. Stankevičiaus, veiksmingiausia būtų skatinti naujų būstų statybas ten, kur paklausa didžiausia, ir plėsti savivaldybių valdomo įperkamo būsto fondą. Jo teigimu, socialinis būstas Lietuvoje sudaro mažiau nei 1 proc. viso būsto fondo.
„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto kainos ES vidutiniškai padidėjo 4,7 proc., o nuomos kainos – 3 proc. Tuo metu Lietuvoje būsto kainos išaugo 14,3 proc. – maždaug tris kartus sparčiau nei ES vidurkis. Didesnis augimas fiksuotas Portugalijoje (16,5 proc.) ir Bulgarijoje (15,5 proc.).
E. Stankevičiaus vertinimu, pastaruoju metu nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje vėl auga sparčiau nei gyventojų atlyginimai, todėl jaunimui tampa vis sunkiau sukaupti pradinį įnašą būstui įsigyti.
Europos Komisija (EK) taip pat rengia priemones būsto įperkamumo krizei spręsti. Tarp numatytų sprendimų – investicijų į socialinį ir įperkamą būstą skatinimas, statybų spartinimas bei trumpalaikės nuomos reguliavimas.
Rugsėjį EK pateikė teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti valstybių ir savivaldybių galimybes riboti trumpalaikę būsto nuomą teritorijose, kuriose susiduriama su būsto trūkumu ir įperkamumo problemomis.