„Mes prašėme (lengvatą taikyti – ELTA) nuo 2028 metų. Sakome: sėskime prie vieno stalo, pasiskaičiuokime“, – Eltai sakė antradienį su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi susitikusi LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Anot jos, asociacijos ir Finansų ministerijos skaičiavimai dėl lengvatos poveikio skiriasi.
LVRA vertina bendrą nacionalinio biudžeto poveikį ir mano, kad, sumažinus PVM, praradimus būtų galima kompensuoti išaugusiomis gyventojų pajamų, pelno mokesčio bei „Sodros“ įmokų pajamomis, taip pat iš šešėlio ištraukus dalį verslo.
Susiję straipsniai
„Finansų ministerija ir Vyriausybė skaičiuoja atskiras eilutes, o mes skaičiuojame kaip vieną nacionalinį biudžetą“, – teigė E. Šiškauskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) skelbiamus sektoriaus rodiklius, kurie, anot jos, rodo, kad maitinimo įmonių sąnaudos jau dvejus metus viršija pajamas.
Asociacijos vadovės teigimu, sektoriaus pelningumas siekia apie 2 proc., todėl verslui lieka mažai galimybių investuoti ar didinti darbuotojų atlyginimus.
„Verslui toks pelnas juokingas, (…) taip neįmanoma išgyventi dar metus ar dvejus“, – tikino E. Šiškauskienė.
Ji pabrėžė, kad prašoma lengvata būtų taikoma ne tik restoranams, bet visam maitinimo sektoriui, įskaitant ligonines, mokyklas ir slaugos namus. Anot jos, ypač svarbu atsižvelgti ir į regionuose bei mažesniuose miesteliuose veikiančias įstaigas.
„Mes kalbame apie visą maitinimo sektorių. Pusę jo sudaro ligoninės, mokyklos, slaugos namai ir visa kita, apie ką politikams labai nepatogu kalbėti, nes jiems lygiai taip pat šis PVM yra aktualus“, – aiškino verslo atstovė.
LVRA prezidentės teigimu, 12 proc. tarifas atitiktų ir Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Ji taip pat sakė, kad, maitinimo paslaugoms taikant 12 proc. PVM, o alkoholiui išliekant galioti 21 proc. tarifui bendras sektoriaus vidutinis tarifas siektų apie 16,5 proc.
E. Šiškauskienė teigė, kad lengvatos poveikį reikėtų vertinti ilgesniu laikotarpiu, pavyzdžiui, penkerių metų perspektyvoje, o ne tik pagal tiesioginį poveikį biudžetui pirmaisiais metais.
Po susitikimo su premjeru asociacijos vadovei atrodė, kad M. Sinkevičius išsakytus argumentus išklausė, tačiau ji sakė dar neturinti galutinės informacijos apie Vyriausybės poziciją.
Pasak E. Šiškauskienės, lengvatos prašoma ne nuo artimiausių metų, kai biudžeto padėtis sudėtinga, o nuo 2028-ųjų, kad būtų laiko atlikti išsamesnius skaičiavimus.
Rugsėjį Seimui buvo siūloma maitinimo paslaugoms nustatyti lengvatinį 12 proc. PVM tarifą. Projektą teikė opoziciniai liberalai ir dalis valdančiųjų.
Pataisų rengėjai argumentavo, kad mažesnis tarifas padėtų stabilizuoti maitinimo sektoriaus finansinę padėtį, išsaugoti darbo vietas ir suvienodinti mokestinę aplinką su apgyvendinimo paslaugomis.
Jų skaičiavimu, pritaikius 12 proc. PVM tarifą, valstybės biudžetas per metus netektų apie 62 mln. eurų PVM pajamų, tačiau dalį šios sumos kompensuotų didesnės pelno ir gyventojų pajamų mokesčių įplaukos.
ELTA primena, jog 2021 m. liepą PVM tarifas maitinimo paslaugoms buvo sumažintas iki 9 proc. ir galiojo iki 2023 m. pabaigos. Lengvata buvo siekiama padėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam maitinimo paslaugų sektoriui. Šiuo metu galioja 21 proc. įprastinis PVM tarifas.