„Ministras stengiasi daryti, ką gali. Iš tikrųjų kai kas pavyksta, kai kas pavyksta prasčiau. Ypač turėčiau priekaištų jo komunikacijai, nes nemanau, kad reikėtų į vieną įkirtimą atsikirsti atsikirtimu (…), kalbant su koalicijos partneriais, kurie yra toje pačioje valdančiojoje koalicijoje.
Dabar tikrai svarbiausia yra kalbėti ne apie tai, koks yra ministras, o pasiekti tai, kas buvo numatyta – išlaikyti visus prioritetus ir siekti, kad biudžeto deficitas būtų toks, kurį galima būtų laipsniškai pradėti mažinti artimiausioje ateityje“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė šalies vadovas.
Kaip skelbta, biudžeto formavimo procese kritikos dėl esą stringančios komunikacijos, taip pat kompetencijos stokos finansų ministras susilaukė tiek iš opozicijos, tiek iš koalicijos partnerių. Anksčiau jis kritikos taip pat sulaukė dėl nesilankymo Seimo frakcijų posėdžiuose.
Susiję straipsniai
Praėjusią savaitę T. Valys Seimui pateikė 2027 m. valstybės biudžeto projektą.
Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis Europos Sąjungos lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.).
Projektas numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.
Projekte gynybai kitąmet numatyta 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Taip pat numatoma didinti pensijas, minimalią algą, socialines išmokas, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.
Šeimų paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų.
Prezidentas taip pat sutinka su valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės vertinimu, kad kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra nepakankami suplanuotiems gynybos pajėgumams vystyti. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, siekiant didesnio finansavimo būtina atsižvelgti į valstybės biudžeto deficitą ir kitus finansinius įsipareigojimus.
„Gynybos biudžetas, taip, 5 proc. yra per mažai, taip pat ir Valstybės kontrolės požiūriu, bet, kita vertus, negalima teigti, kad gyvename vien tiktai gynybos reikalais“, – sakė G. Nausėda.
Taip prezidentas komentavo praėjusią savaitę valstybės kontrolierės išsakytą poziciją, kad Lietuvos užsibrėžtiems gynybos pajėgumų vystymo planams įgyvendinti reikėtų skirti 5,44 proc. BVP. I. Segalovičienė tuomet įspėjo, kad mažesnis finansavimas kelia abejonių, ar Lietuva sugebės laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
G. Nausėdos teigimu, net ir 5 proc. BVP finansavimas gynybai pasiekiamas tik numatant beveik 4 proc. siekiantį biudžeto deficitą.
„Esame pakankamai dramatiškoje situacijoje, kuomet net ir 5 proc. BVP gynybos biudžetas pasiekiamas tik su sąlyga, kad biudžeto deficitas bus artimas 4 proc. Negaliu sakyti, kad įsivarėme save į kampą, nes visos planuojamos išlaidos yra pateisinamos, tą pripažįsta net ir Valstybės kontrolė (VK)“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, formuojant kitų metų biudžetą svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp krašto apsaugos finansavimo ir socialinių valstybės įsipareigojimų.
„Tai yra ir socialinės išlaidos, ir pensijų kėlimas, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio kėlimas. Kai sudedi visas šitas dedamąsias, reikia ieškoti tiesiog protingo balanso tarp gynybos ir socialinių poreikių. Vienus ar kitus nubraukus valstybė atsiduria pavojingoje padėtyje“, – sakė G. Nausėda.
„Jeigu mes, valstybė, nedemonstruojame empatijos žmonėms, solidarumo su žmonėmis, tai kaip galime tikėtis žmonių solidarumo tuo atveju, jeigu valstybei iškiltų grėsmė?“ – pridūrė jis.
Svarstoma galimybė keisti nacionalinės divizijos ginkluotę
Kalbėdamas apie nacionalinės divizijos kūrimą, G. Nausėda teigė, kad galimybės vieną karinę įrangą pakeisti kita Valstybės gynimo taryboje buvo svarstomos dar anksčiau. Anot jo, tokių sprendimų ieškota ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl ilgėjančių ginkluotės pristatymo terminų.
„Mes iš esmės jau anksčiau Valstybės gynimo taryboje pradėjome svarstyti klausimus: kas atsitiktų ir ar divizijos pajėgumas kokybiškai sumažėtų, jeigu viena karinė įranga ar ginkluotė būtų keičiama kita?“ – sakė šalies vadovas.
„Tiesa, tai svarstėme ne tiek valstybės išlaidų ir biudžeto deficito kontekste, kiek vertindami situaciją gynybos rinkoje, kuomet dėl fizinio pasiūlos trūkumo terminai, per kuriuos gali būti pateiktos tam tikros gynybos priemonės ir įranga, nusikelia į nepateisinamai tolimą ateitį“, – aiškino jis.
Prezidento teigimu, nacionalinės divizijos kūrimo tikslus su valstybės finansinėmis galimybėmis galima suderinti ir mažinant išlaidas kitose krašto apsaugos srityse.
„Tai galima padaryti ne tik ieškant, kaip pakeisti vieną gynybos įrangą kita, bet ir ieškant galimybių apkarpyti išlaidas kitose srityse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nacionalinės divizijos plėtra“, – teigė G. Nausėda.
Kaip pavyzdžius jis įvardijo kariniam jūrų laivynui numatytas investicijas ir atidėtus karinių transporto lėktuvų įsigijimus.
„Yra ką apkarpyti: pirkimai, investicijos, numatytos kariniam jūrų laivynui. Priminsiu visai neseną pavyzdį dėl „Spartanų“ keitimo – buvo didelė istorija dėl „Embraer“ pirkimo. Pamatę, kad yra rimtos priežastys ir būtinybė ieškoti būdų, kaip sumažinti išlaidas šitoje srityje, mes atidėjome pirkimus iki to laiko, kol nacionalinė divizija bus išvystyta“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, nacionalinės divizijos sukūrimas išlieka svarbiausiu Lietuvos gynybos prioritetu.
„Ji tikrai bus labai rimtas mūsų pasiekimas, ko per visą nepriklausomybės laikotarpį nesame padarę. (…) Be abejo, prioritetas numeris vienas yra nacionalinė divizija“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.