„Dėl pajamų didinimo koalicijoje yra tikrai keletas pasiūlymų – nuo akcizų alkoholiui ir tabakui, lošimų apmokestinimo iki žemės prie pakrančių ir ežerų apmokestinimo. Yra atskira puokštė – gal kokie septyni pasiūlymai. Kiekvienas turi potencialiai apskaičiuotą indėlį į biudžeto pajamas“, – antradienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Anot premjero, šie siūlymai jau aptariami valdančiojoje koalicijoje, o trečiadienį juos ketinama svarstyti koalicinėje taryboje.
Vis dėlto Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad galimybės reikšmingai sumažinti valstybės išlaidas yra ribotos, nes tam tektų peržiūrėti ir svarbiausius biudžeto prioritetus.
Kitų metų biudžetą laiko neatsakingu valdančiųjų žingsniu: programuoja rimtas problemas
„Deficitui mažinti yra turbūt kelios klasikinės priemonės – turėti mažiau išlaidų. Nežinau, ko tada galėtume atsisakyti – įšaldyti pensijų augimą, atsisakyti krašto apsaugai ir gynybai skiriamo rekordinio finansavimo? Nematau daug pozicijų, o ten, kur galima pamažinti, būtų tik simbolinis, o ne reikšmingas sumažinimas“, – aiškino jis.
Todėl, pasak M. Sinkevičiaus, bus ieškoma galimybių efektyviau naudoti valstybės lėšas, įskaitant viešojo sektoriaus įstaigų ir pareigybių peržiūrą.
„Manau, kad padarėme, kiek jau pavyko, ir bandysime padaryti daugiau, nes girdžiu kai kuriuos siūlymus, ko galima atsisakyti. (…) Tikrai sutinku, kad yra įstaigų, dėl kurių kyla klausimas, ar jų dar reikia. Yra turbūt prikurtų pareigybių, dėl kurių galima svarstyti, ar tas pats žmogus negalėtų atlikti kelių funkcijų“, – teigė premjeras.
Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo galimybę savivaldybėse sujungti už lygių galimybių ir jaunimo reikalų sritis atsakingų darbuotojų funkcijas.
Susiję straipsniai
M. Sinkevičiaus teigimu, efektyvinti viešąjį sektorių galėtų padėti ir dirbtinio intelekto įrankių diegimas. Premjeras neatmetė, kad technologijų plėtra ateityje leistų sumažinti kai kurių darbuotojų poreikį.
„Į mūsų asmeninius gyvenimus, verslą ir valstybės sektorių ateina dirbtinio intelekto įrankiai. Jais naudojantis mūsų darbas supaprastėja. Galime turbūt galvoti ir apie tai, kiek dirbtinis intelektas lemia, kad dalies darbuotojų galima atsisakyti“, – svarstė Vyriausybės vadovas.
Apibendrindamas planuojamas priemones, M. Sinkevičius pabrėžė, kad biudžeto deficitą ketinama mažinti keliomis kryptimis – ieškant papildomų pajamų iš tikslinių mokestinių pakeitimų, diegiant dirbtinio intelekto sprendimus ir toliau peržiūrint viešojo sektoriaus išlaidas.
Kaip skelbė ELTA, Gitanas Nausėda antradienį teigė pasigendąs Vyriausybės plano, kaip ateityje ketinama mažinti biudžeto deficitą. Prezidentas anksčiau teigė, kad jam būtų nepriimtina Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. BVP – viršijantį biudžeto deficitą išlaikyti ilgesnį laiką – ir po 2029 m.
Finansų ministras Taurimas Valys Seimui jau pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.