Kitų metų sausio–kovo mėn. nauji, kintamo darbo laiko konsultacijų skyriai turėtų atsirasti Prienų, Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Šakių, Pagėgių, Rietavo, Kazlų Rūdos ir Kalvarijų savivaldybėse.
Pasak LB, didžiausia dalimi prie šio pokyčio prisidės „Swedbank“. Šiuose bankų skyriuose vartotojai galės gauti kasdienes finansines paslaugas. Numatoma, kad bus priimami tiek užsiregistravę, tiek ir neužsiregistravę klientai.
Rugsėjo pabaigoje Trakuose periodiškai veikiantį skyrių atidarė SEB bankas, gruodžio mėnesį kintamo darbo laiko konsultacijų skyrių čia planuoja atidaryti ir „Swedbank“.
Susiję straipsniai
„Lietuvos finansiniame žemėlapyje jau ryškėja būsimų padalinių kontūrai – daugelis vietų jau suderintos su savivaldybėmis. Šiuo metu pradedami paskutiniai pasirengimo etapai, kad gyventojai fiziškai galėtų gauti finansines paslaugas kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Esant poreikiui centrinis bankas yra pasirengęs ir toliau tarpininkauti bankams ir savivaldybėms ieškant sprendimų“, – pranešime cituojamas LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Swedbank“: fizinių paslaugų poreikis išlieka
Nors bankinės paslaugos vis dažniau perkeliamos į skaitmeninę erdvę, gyvų konsultacijų poreikis išlieka, teigia „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
„Plečiame fizinio aptarnavimo galimybes – artimiausiais mėnesiais planuojame atidaryti 10 naujų kintamo darbo laiko konsultacijų skyrių savivaldybėse, kuriose iki šiol bankų padalinių nėra“, – pranešime rašo ji.
„Swedbank“ duomenimis, per pastaruosius kelerius metus konsultacijų banko padaliniuose skaičius kasmet mažėjo maždaug 2 proc., tačiau šiemet, išaugus susidomėjimui pensijų reforma, jų padaugėjo 16 proc.
Anot J. Gumuliauskienės, gyventojams tiesioginės konsultacijos reikalingos tiek dėl sunkumų naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, tiek norint su specialistu aptarti svarbius finansinius sprendimus.
Tuo metu nuotolinių vaizdo konsultacijų skaičius per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai – per pirmus devynis šių metų mėnesius jų suteikta 24 tūkst.
LB primena, kad finansinių paslaugų prieinamumo didinimas regionuose yra vienas iš Mokėjimų rinkos strategijos iki 2030 m. tikslų. Siekdamas jo, LB vertina situaciją ir galimus sprendimus, kartu su bankais ieško būdų gerinti paslaugų prieinamumą.
Centrinis šalies bankas taip pat pabrėžia savivaldybių įsitraukimo svarbą ieškant bankų veiklai tinkamų patalpų, atitinkančių saugumo ir fizinio prieinamumo reikalavimus, o pradėjus teikti paslaugas – informuojant gyventojus apie naujas galimybes jomis naudotis.
LB duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 155 bankų skyriai ir jų alternatyvos 46 savivaldybėse. Įvertinus ir žiedines savivaldybes, kurių daugumos administraciniai centrai yra miestų teritorijose, fizinis bankų paslaugų prieinamumas laikomas užtikrintu 50 iš 60 savivaldybių.
Tai reiškia, kad bent vieną fizinę banko paslaugų teikimo vietą gali pasiekti apie 96 proc. bankų klientų.