Būsto besidairantiems kauniečiams – neramios žinios, mat butų kainų augimo tempai Kaune pralenkė Klaipėdą ir Vilnių. Ekonomistas Evaldas Stankevičius mano, kad jos ir toliau didės.

Bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7 proc.

Šių metų rugsėjo mėnesį Vilniuje butų pardavimo kainos augo 0,9 proc., Kaune – 1,7 proc., Klaipėdoje – 1,1 proc.

Per metus butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,2 proc., Kaune – 16,8 proc., Klaipėdoje – 12,9 proc. Šiauliuose fiksuotas 17,3 proc., o Panevėžyje – netgi 17,5 proc. augimas.

Apie tai, kad gyvenamojo būsto kainų augimas slopsta sostinėje, tačiau sparčiai didėja kituose miestuose, vis garsiau kalba ir kiti nekilnojamojo turto srityje dirbantys specialistai.

– Ar pateikti skaičiai apie būsto kainų situaciją Kaune rugsėjo mėnesį yra tik atsitiktinumas, ar visiškai paaiškinamas reiškinys? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. E.Stankevičiaus.

[[ge:lrytas:lrytas:44451438]]

– Nemanau, kad tai atsitiktinumas. Butų kainos labai siejasi su darbo užmokesčio dydžiu. Jeigu mieste atsiranda daugiau vietų, kur mokamas didesnis darbo užmokestis, žmonės gali gauti didesnę paskolą, nuomojasi brangesnį butą ir nuomai reikia tiesiog daugiau butų. Tuomet kainos kyla.

Kaune susidarė būtent tokia situacija. Darbo užmokestis kyla ne tik Vilniuje, kur šis reiškinys prasidėjo pirmiausia. Jeigu patyrinėtume kelerių metų skaičius, pagal kainų augimą visus miestus lenkia Panevėžys.

Kaune būsto brangimas yra labai skirtingas. Pastebėjau, kad būsto pardavimo ir nuomos kainos labiausiai padidėjo Kalniečiuose, Eiguliuose, Dainavoje. Ekonominės klasės būstas šiose vietovėse labai paklausus.

Tai lemia geografinė padėtis – netoliese įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, prekybos miestelis „Urmas“, didelių pramonės įmonių teritorija. Žmonės skaičiuoja, kaip paprasčiau nuvažiuoti į darbą, ir renkasi tas vietas.

[[ge:lrytas:lrytas:44332549]][[ge:lrytas:lrytas:44474537]][[ge:lrytas:lrytas:44391888]]

– Ar pagal tai galima spręsti, kad verslo sveikata Kaune yra labai geros būklės?

– Galima daryti išvadą, kad brangios darbo vietos kuriamos ne tiktai Vilniuje. Sostinė turi vieną ypatybę – išsiskiria labai dideliu valdininkų, žmonių, gyvenančių iš biudžeto, skaičiumi.

O verslui reikia, kad būtų protingų žmonių, kurie mokėtų dirbti ir gautų už tai gerą atlyginimą. Vadinasi, verslas mato Kaune gerų galimybių ir jis čia veikia.

– Prieš kelis dešimtmečius tikras kaunietis svajojo gyventi tik atskirame name. Ar ši mada jau praeina?

– Ši mada tokia labai savotiška ir nėra labai gera. Bendraudamas su jaunais žmonėmis, kurie nori įsigyti pirmąjį būstą, girdžiu, kad jie dažniausiai svajoja ne apie kuklų vieno kambario butą, o apie kotedžą arba panašų būstą ne daugiabutyje.

Savaime toks siekis nėra blogai, bet, mokant didelę paskolą bankui, tai labai apriboja galimybes laisvai mąstyti ir plėtoti verslo idėjas. Esi priverstas mokėti paskolą, ji slegia ir riboja žmogaus veiksmus. O juk žmogui nėra skirtumo, ar jis miega 40, ar 120 kvadratinių metrų ploto bute.

– Ar Kauno gyvenamojo būsto rinka turi kokių nors išskirtinumų?

– Pagrindinis skirtumas – brangesnių butų segmente. Kaune mažai tokių būstų kaip Vilniuje, kur jie pardavinėjami po milijoną eurų ar brangiau.

Kaune vyrauja vidutinis biudžetinis lygis, o naujų daugiabučių išvis nėra labai daug statoma.

– Gal per maža pasiūla ir sukėlė kainų augimą?

– Būsto trūksta visoje Europoje ir jis brangsta.

Prieš 30 metų skaičiuota, kad įsigyti pirmąjį kuklų vieno kambario būstą reikia 50 vidutinių atlyginimų, o dabar jau reikia 60–65. Visa Europa nežino, ką daryti, kaip pagerinti būsto įperkamumą.

– Gal tai lemia per griežti statybos reikalavimai, gal pernelyg sudėtinga gauti statybos leidimus?

– Mūsų sąlygos dar labai neblogos, nes neturime didelio trumpalaikės nuomos segmento, kuris atima būstus iš vietos gyventojų.

Kai kuriuose Ispanijos miestuose jau draudžiama nuomoti tokius būstus, nes vietos gyventojai stumiami į užribį. O Portugalijoje kai kuriuose regionuose vietos gyventojai išvis negali įpirkti būsto.

[[ge:lrytas:lrytas:44581253]]

– Kokių pokyčių galime tikėtis per porą artimiausių metų?

– Būsto kaina kils tiek, kiek didės vidutinis darbo užmokestis.

Tyrinėjome pastarųjų 30 metų duomenis ir pamatėme, kad tai puikiai atsikartoja. Išskyrus tuos atvejus, kai įvyksta ekonominės krizės, staigiai padidėja infliacija arba palūkanos.

Kitais metais galima prognozuoti 5–8 proc. kainų prieaugį.

Vieno ir trijų kambarių butų kainos labai suvienodėjo. Žmonėms sunkiausia pirkti pirmą būstą – vėliau jį keisti yra paprasčiau. Žmonės skaičiuoja, kiek kainuos būsto išlaikymas, o ir šiaip paprasčiau jį keisti turint turto.

Jaunai šeimai reikia būsto, kuris patenkintų poreikius, bet jie neturėtų būti labai aukšti. Jauni žmonės turi laiko judėti į priekį, o štai artėjant pensijai stengiamasi sumažinti poreikius ir išeiti gyventi ten, kur paprasčiau.

[[ge:lrytas:lrytas:44581251]]

Lietuvoje būsto problematiką lemia ir viena ypatybė. Kitose šalyse ištuštėjus šeimos lizdui žmonės gyvenimui renkasi paprastesnį ir pigesnį būstą. Mes dažniausiai liekame gyventi tame pačiame dideliame būste.

Kalbant apie būstą, turėtų būti savotiška kartų kaita, tačiau Lietuvoje judėjimo labai mažai.

– Ar galima spėti, kuria kryptimi Kaune galėtų plėstis gyvenamieji kvartalai?

– Kauno rajonas nusmaigstytas kotedžais ir gyvenamaisiais vienbučiais. Ten plėstis liko mažai galimybių, nes sudėtinga infrastruktūra, didelės transporto spūstys, tampa nepatogu gyventi.

[[ge:lrytas:lrytas:44581234]]

Turėtų būti atnaujintos esamos gyvenamosios vietos – nauji daugiabučiai įterpti mažesnių senų namų vietoje. Miestas neturėtų plėstis į šonus, o turėtų augti į viršų. Ir į mažesnių būstų pusę.

Pramoninių erdvių pritaikymas gyventi galėtų tapti pagrindu, kur link galėtų judėti miesto būsto plėtra. Net miesto centre stovi gamybiniai pastatai, sandėliai, kurių seniai tokiose vietose turėjo nelikti.

Netikėtas posūkis NT rinkoje: viename Lietuvos mieste tai vyksta greičiau nei Vilniuje