Kitų metų biudžetas užkliuvo saviems: komitetas projektui nepritarė

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovų teigimu, ministerijos valdymo sričiai numatytas finansavimas neužtikrina visų svarbiausių sektoriaus poreikių, įskaitant savivaldybėms deleguotų žemės ūkio funkcijų vykdymą, melioracijos infrastruktūros tvarkymą, pienininkystės ūkių modernizavimą ir didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos skatinimą.

„Pati ministerija sako, kad jos toks biudžetas netenkina, tai tokiam biudžeto projektui pritarti ir negalima“, – komiteto posėdyje sakė jo narys Viktoras Pranckietis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad ministerijos lūkesčiai dėl finansavimo buvo gerokai didesni, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkis pripažintas strategine ūkio šaka.

„Labai norėtųsi, kad ir komitetas įsitrauktų“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad sektoriaus strateginė reikšmė turėtų atsispindėti ir jo finansavime.

ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė komitetui pristatė, kad visai ministerijos valdymo sričiai, įskaitant pavaldžias įstaigas ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), 2027 metų biudžeto projekte numatyta daugiau kaip 1,13 mlrd. eurų.

Iš šios sumos beveik 1,1 mlrd. eurų tektų ŽŪM, o Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – 36,2 mln. eurų.

Pasak jos, didžiąją asignavimų dalį sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos – 867,7 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 612 mln. eurų numatyta tiesioginėms išmokoms.

„Daugiau nei 79 proc. ES lėšų turi labai aiškias kryptis, labai aiškius tikslinius panaudojimus“, – aiškino R. Mininienė, pabrėždama, kad šių pinigų negalima laisvai perskirstyti kitoms nacionalinėms reikmėms.

Nacionalinėms priemonėms, savivaldybių finansavimui ir įstaigų išlaikymui, jos duomenimis, numatyta apie 147,5 mln. eurų.

R. Mininienė pažymėjo, kad nors ŽŪM finansavimas, palyginti su 2026 m. biudžetu, kitąmet didėja 0,2 proc., žemės ūkio dalis bendrame valstybės biudžete mažėja. Šiame projekte jai, įskaitant ES lėšas, tenka apie 4 proc. visų biudžeto asignavimų.

R. Mininienės teigimu, rengdama 2027 m. biudžetą ministerija pateikė 350 mln. eurų papildomų finansavimo poreikių, tačiau patenkintas tik vienas jų – 9,78 mln. eurų nacionalinis prisidėjimas prie paramos ūkininkams dėl Artimųjų Rytų krizės padarinių.

„Likęs nepatenkintas poreikis – 340 milijonų eurų“, – sakė ŽŪM atstovė.

Tarp svarbiausių nepatenkintų poreikių ji išskyrė savivaldybėms deleguotų žemės ūkio funkcijų finansavimą. Anot R. Mininienės, dėl didėjančio darbo užmokesčio poreikio šiai sričiai kasmet trūksta vis daugiau lėšų, o šiuo metu trūkumas siekia apie 16 mln. eurų.

Taip pat prašyta finansavimo melioracijos statinių rekonstrukcijai. Pasak ministerijos atstovės, šiam tikslui numatyta tik 3,5 mln. eurų, nors prastos būklės infrastruktūros poreikiai apima tiltus, pralaidas ir polderius, o jų tvarkymui kitąmet buvo prašoma daugiau kaip 30 mln. eurų.

Ministras K. Mažeika taip pat atkreipė dėmesį į melioracijos problemas, kurios, jo teigimu, ypač išryškėjo Vakarų Lietuvoje, ir ragino skirti daugiau lėšų šiai sričiai.

Ministerija taip pat papildomai prašė finansuoti pienininkystės ūkių modernizavimą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, kiaulininkystės ūkių atnaujinimą, pasėlių ir gyvūnų draudimo priemones, gyvūnų vakcinavimą bei kitas programas.

R. Mininienės teigimu, investicinei paramai pienininkystės ūkiams modernizuoti buvo prašoma skirti po 10 mln. eurų kasmet, o aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai skatinti – 100 mln. eurų.

Anot K. Mažeikos, žemės ūkio sektoriui svarbu ne tik išlaikyti dabartinę gamybą, bet ir daugiau žaliavų perdirbti Lietuvoje, taip kuriant didesnę ekonominę vertę.

„Turime tikrai didelius grūdų rezervus, kur galime ne eksportuoti, o perdirbti čia mūsų valstybei ir taip į biudžetą atnešti daugiau pajamų“, – sakė ministras.

Jis teigė, kad aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai skatinti reikėtų finansuoti bent tris investicinius projektus per metus, tam, jo vertinimu, kasmet reikėtų apie 30 mln. eurų.

Tuo metu ŽŪM atstovė pabrėžė, kad papildomo finansavimo taip pat prašyta darbuotojų atlyginimams didinti, pasirengimui Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, kibernetiniam saugumui ir kitoms ministerijos funkcijoms vykdyti.

R. Mininienė pažymėjo, kad ministerijos poreikiai apima ir priemones, susijusias su Vyriausybės programos įgyvendinimu, tačiau, jos teigimu, nė vienai iš 12 šiai programai priskirtų priemonių papildomų lėšų neskirta.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išreiškė kritiką Vyriausybei, mat ši kol kas nepristatė konkretaus plano, kaip ateityje bus mažinamas valstybės biudžeto deficitas, kuris kitąmet greičiausiai pažeis Europos Sąjungos (ES) Mastrichto kriterijus.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.