Beveik pusmetį maisto kainos Lietuvoje laikėsi stabiliai, tačiau ši ramybė gali netrukus baigtis. Dar prieš mėnesį gamintojai ir tiekėjai prekybininkus įspėjo apie neišvengiamus kainų pokyčius – dalis maisto produktų netrukus gali brangti.

Nemaloniausi pokyčiai gyventojų pinigines gali pasiekti jau šiemet, o didesnis kainų šokas, prognozuojama, prasidės po Naujųjų metų. Brangs ir tie produktai, be kurių neįsivaizduojamas daugelio lietuvių kasdienis ar šventinis stalas.

Vardija, kas ir kiek brangs

Apie tai, kad maisto prekės brangs dar šiemet, tikėtina, prieš prasidedant kalėdiniam laikotarpiui, naujienų portalui Lrytas atviravo prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

[[ge:lrytas:lrytas:44503504]]

Jis naujienų portalui dėstė, kad šiemet stabiliai besilaikiusios žaliavų kainos sąlyginai kompensavo brangusių degalų kainą, tačiau pastaruoju metu jos kyla aukštyn.

Dėl to neliks kitos išeities – teks koreguoti kainas.

[[ge:lrytas:lrytas:44522706]][[ge:lrytas:lrytas:44641990]][[ge:lrytas:lrytas:44551764]]

„Dabar žaliavų kainos ėmė kilti, brangsta grūdai, kyla ir žaliavinio pieno kaina, kyla mėsos kainos, žuvis taip pat pabrango.

Netrukus pamatysime nedidelį maisto brangimą. Tai turėtume matyti jau šių metų pabaigoje. Palyginus su praėjusiųjų metų ir šiųmečiu rugsėju, jau mačiau 4 proc. kainų pasikeitimą“, – komentavo D. Dundulis prognozuodamas, kad kainų augimą pastebėsime jau gruodžio mėnesį.

Tiekėjai ir gamintojai jau perspėjo

Gerų žinių pirkėjams neturi ir „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė. Ji neslepia, kad pastaruoju metu iš tiekėjų prekybos tinklas sulaukia vis daugiau signalų apie augantį gamybos sąnaudų spaudimą.

„Gamintojai kaip pagrindines priežastis įvardija brangstančias žaliavas, darbo užmokestį, transporto paslaugas, kurą ir energiją.

Šie veiksniai daro įtakos įvairioms maisto produktų kategorijoms, todėl neatmetame, kad artimiausiais mėnesiais dalies produktų kainos gali didėti“, – atvirai sako L. Lesauskaitė-Remeikė.

Prastos naujienos kruopų mėgėjams

Anot pašnekovės, su „Rimi“ susisiekė didžioji dalis duonos ir kepinių tiekėjų. Jie pranešė apie galimus kainų pokyčius lapkričio–sausio mėnesiais.

„Vis dėlto konkrečių kainų didinimo pasiūlymų kol kas neturime, todėl būtų per anksti prognozuoti, kurių produktų kainos ir kiek galėtų augti“, – tikina prekybos tinklo atstovė.

Pasak jos, kai kurių produktų kainoms įtakos turi ir konkrečios žaliavų tiekimo problemos. Pavyzdžiui, jau matosi grikių kainų augimas, kurį lemia prastesnis derlius Kazachstane ir ribotos tiekimo galimybės iš Ukrainos. Kaina gali kilti daugiau nei 10 proc.

„Kita vertus, ne visų maisto produktų kainos juda viena kryptimi. Šiemet dalies duonos ir kepinių kainos dėl išaugusių įsigijimo sąnaudų šiek tiek didėjo, tačiau kitų šios kategorijos produktų kainas pavyko sumažinti“, – pabrėžia L. Lesauskaitė-Remeikė.

[[ge:lrytas:lrytas:44645338]]

Kainos lipa į viršų

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sutinka, kad maisto gamintojų kainos jau pradėjo lipti į viršų. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidaus rinkoje parduota maisto gamintojų produkcija pabrango 1,9 proc.

„Toks mėnesinis produkcijos kainų šuolis aiškiai perspėja, kad kryptis keičiasi – paskui gamintojų kainų pokyčius turėtų sekti mažmeninės maisto produktų kainos.

Šią dinamiką artimiausiu metu labiau lems ne žemės ūkio produkcijos kainų veiksnys, bet pastaraisiais mėnesiais padidėjusios energetikos, transporto ir darbo jėgos sąnaudos, kurios per gamybos bei prekybos grandines galiausiai pasieks ir vartotojų pinigines“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas T. Povilauskas.

Ekonomisto vertinimu, gamtinių dujų, naudojamų tam tikrų maisto produktų gamybai, kaina šiuo metu yra per 160 proc. didesnė nei prieš metus: „Panašios ir transportavimo sąnaudų tendencijos – dyzelino kainos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje valstybių išlieka arti rekordinio lygio ir nepanašu, kad artimiausiomis savaitėmis reikšmingiau mažės“.

Rizika kitiems metams

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė taip pat pastebi, kad pasaulinėse rinkose ir vėl brangsta grūdai, cukrus, arbata. „Viena vertus, grūdai brangsta dėl tiekimo sutrikimų Rusijai ir Ukrainai atakuojant uostus Juodojoje jūroje. O tai mažina eksportą ir didina konkurenciją dėl žaliavų pasaulinėse rinkose.

Kita vertus, dabartinis energijos kainų šuolis jau pamažu didina sąnaudas visoje maisto tiekimo grandinėje – nuo žemės ūkio iki maisto gamybos ir transportavimo. Dyzelinas – pagrindinis kuras žemės ūkio technikai – ir derliui nuimti, ir maisto transportavimui, o pakilusios dujų kainos dažnai reiškia ir brangesnes trąšas“, – teigia G. Ilekytė.

Tiesa, energijos kainų šuolis skirtingus maisto produktus veikia nevienodai. Anot „Swedbank“ ekonomistės, brangesnis kuras ir trąšos didina grūdų – kviečių, kukurūzų ar miežių – auginimo sąnaudas.

„Grūdų brangimas savo ruožtu gali persiduoti produktų – duonos, makaronų ir įvairių kepinių – kainoms. Be to, brangesni grūdai didina pašarų savikainą, todėl ilgainiui gali kilti ir žaliavinio pieno bei mėsos kainos. Tuo tarpu brangesnės dujos didina trąšų gamybos sąnaudas, todėl gali brangti ir rapsų, saulėgrąžų, daržovių kainos.

Galiausiai, rizikas didina ir El Niño reiškinys, kuris, pasak mokslininkų, piką pasieks kitų metų pradžioje. El Niño – klimato ciklo reiškinys, kai itin sušyla tropinė Ramiojo vandenyno paviršiaus dalis. Dėl to padažnėja ekstremalių gamtos reiškinių – audrų, sausrų ar stichinių liūčių.

Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos tokie reiškiniai tampa vis dažnesni, mažiau nuspėjami ir daro vis daugiau žalos žemės ūkiui. Todėl El Niño reiškia naują neapibrėžtumo ir išaugusios ekonominės rizikos laikotarpį, kai bus paveikti pasėliai, derlius, pramonė, o tai atsilieps žaliavų kainoms pasauliniu mastu“, – atkreipia dėmesį ji.

[[ge:lrytas:lrytas:44671414]]

G. Ilekytės teigimu, maistas – pagrindinė kitų metų infliacijos rizika.

„Šiemet dalis namų ūkių, ypač tie, kurie nevairuoja automobilio, neperka tabako gaminių ar saldintų gėrimų, infliacijos galėjo net ir nelabai pajusti. Tačiau kitais metais situacija gali pasikeisti – jei brangstančios žaliavos, energija ir El Niño keliama rizikos materializuosis, aukštesnes kainas matysime ir parduotuvių lentynose, tad infliacijos poveikis bus gerokai platesnis ir labiau jaučiamas kiekvieno pirkėjo kišenei“, – apibendrina „Swedbank“ ekonomistė.

Didžiausias smūgis – po Naujųjų

„Maximos“ Pirkimų departamento vadovė Aurelija Simutė patvirtina, kad pastaruoju metu išties sulaukiama gerokai daugiau tiekėjų prašymų didinti produkcijos tiekimo kainas.

„Itin intensyvus derybų su tiekėjais ir gamintojais maratonas tęsiasi nuo pat rudens pradžios. <...> Vis tik net ir keičiantis tiekimo kainoms, prekybinės maržos dalies nedidinsime, didesnes išlaidas stengsimės kuo labiau amortizuoti savo veiksmais“, – žada A. Simutė.

Pasak ekonomisto T. Povilausko, kol kas ramina tai, kad žemės ūkio produkcijos kainų augimas nėra pernelyg išskirtinis – ši savikainos dalis neturėtų daryti skubaus ir reikšmingo spaudimo galutinei kainai bent artimiausiu metu. Pavyzdžiui, kiaulių, galvijų skerdenų, paukštienos kainos lieka stabilios ar net mažėjančios. Tikėtina, kad cikliškai judančioje pieno produktų rinkoje didesni kainų pokyčiai galimi įsibėgėjant kitiems metams.

„Šie signalai rodo, kad maisto kainų infliacija gyventojams pasijaus stipriau kitų metų pradžioje, kai ateis ir didesnės sąskaitos už šilumą, elektrą, dujas. Todėl ateities horizonte kitų metų vasarį ir kovą išskirčiau kaip galimai sudėtingesnius mėnesius namų ūkiams“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas.

[[ge:lrytas:lrytas:44642280]]

„Prie didesnių kainų neturėtume priprasti anksčiau“

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė sako, kad kai iš anksto skelbiama, kad maistas brangs, pirkėjai pradedami pratinti prie didesnių kainų. Tačiau ji siūlo žiūrėti, kas iš tiesų dedasi rinkoje.

„Duomenys rodo skirtingas kryptis: vienos žaliavos brango, kitos buvo pigesnės nei prieš metus. Todėl neužtenka pasakyti, kad „viskas brangsta“ – svarbu parodyti, kokios sąnaudos iš tiesų išaugo ir kiek jos didina konkretaus produkto kainą. Prie didesnių kainų neturėtume priprasti anksčiau, nei išgirstame aiškų paaiškinimą, kodėl jos kyla“, – tvirtina I. Jankauskienė.

Jos teigimu, grūdų spalio pradžios kainos buvo aukštesnės nei prieš metus, o žalias pienas rugsėjį buvo beveik penktadaliu pigesnis. Vištienos sausio–rugsėjo duomenys taip pat rodo 3,22 proc. mažėjusias supirkimo ir gamintojo kainas.

O štai žalio pieno atveju skirtumas ypač aiškus. Šių metų rugsėjį vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 401,55 euro už toną be PVM, o pernai rugsėjį – 500,77 euro už t be PVM. Tai 19,81 proc. mažiau.

„Nors per pastarąjį mėnesį žalias pienas pabrango 11,28 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jo kaina tebebuvo gerokai mažesnė. Todėl rugsėjo mėnesio kainos padidėjimo nereikėtų painioti su brangimu, o kainą tikslinga lyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, taip eliminuojant, pavyzdžiui, kainos sezoniškumo faktorių, būdingą žalio pieno supirkimo kainai“, – argumentuoja I. Jankauskienė.

Grūdų rinkoje – įtampa

Tuo metu grūdų rinkoje situacija kitokia. Pasak ŽŪDC ekspertės, rugsėjo 28–spalio 4 dienomis kviečių vidutinė supirkimo kaina buvo 26,66 proc., rugių – 13,97 proc., miežių – 26,63 proc. didesnė nei atitinkamą praėjusių metų savaitę.

[[ge:lrytas:lrytas:44644259]]

„Tačiau iš to negalima tiesiogiai apskaičiuoti būsimo duonos ar kepinių pabrangimo: grūdai sudaro tik dalį galutinės kainos, o bendras kviečių supirkimo vidurkis nėra konkrečios kepyklos perkamų miltų kaina.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025–2026 m. derliaus grūdų supirkimo kainos 2026 m. III ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse padidėjo, o transportavimo, energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kainos taip pat turi tendenciją didėti, artimiausioje ateityje galima tikėtis nuosaikaus duonos gaminių produktų tiek didmeninių (gamintojų), tiek ir mažmeninių kainų didėjimo“, – neabejoja I. Jankauskienė.

Vištienos brangimo negali paaiškinti net ekspertai

Ji taip pat pastebi, kad vištienos rinkoje šių metų sausį–rugsėjį vidutinė gyvo broilerio supirkimo kaina sumažėjo 3,22 proc., o viso broilerio skerdenos gamintojo kaina – 2,19 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Tuo metu šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidutinė gamintojo kaina sumažėjo 2,34 proc. Viso šviežio viščiuko mažmeninė kaina didžiuosiuose prekybos tinkluose, neįtraukiant akcijų, padidėjo 5,75 proc., o rugsėji palyginti su rugpjūčiu, viščiukas broileris pabrango 8,09 proc.

„Šio laikotarpio vištienos brangimo parduotuvėje brangesne skerdena paaiškinti negalime. Vis dėl to devynių mėnesių vidurkis dar neparodo paskutinių rudens savaičių pokyčių.

Galutinę produkto kainą veikia ir perdirbimo, darbo, energijos, transporto bei prekybos sąnaudos. Tačiau norint jomis paaiškinti brangimą, reikia duomenų, kiek jos iš tikrųjų pasikeitė. Vien tai, kad tokios sąnaudos egzistuoja, dar nepaaiškina kainos didinimo“, – patikina I. Jankauskienė, ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė.

Nebeslepia nei ekonomistai, nei prekybininkai: lietuvių laukia dar vienas šokas – pajus visi (3)