„Pasiektas labai trapus kompromisas. Turime matyti visą projektų paketą, nes tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai daug diskutavo ir darė nuolaidų. Todėl negalime diskutuoti tik apie vieną kriterijų kaip atskirą klausimą“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje teigė E. Ruželė.
Pasak jo, siūlomais pakeitimais numatoma ne tik aiškiau reglamentuoti platformose dirbančių asmenų užimtumo statusą, bet ir nustatyti sankcijas už netinkamą darbo santykių kvalifikavimą bei papildomus reikalavimus darbdaviams.
„Manau, kad Trišalėje taryboje pasiekėme trapų kompromisą ir raginame komitetą palaikyti visą paketą“, – sakė LVK atstovas.
Susiję straipsniai
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad verslui reikia laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Verslo atstovų poziciją palaikė ir parlamentaras, konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, svarstant pakeitimus reikėtų atsižvelgti į Trišalėje taryboje jau vykusias diskusijas.
„Jeigu jau buvo suderinta ir mes grįžtame į tą pačią vietą su šitais siūlymais, tai siūlau vis dėlto laikytis Trišalėje taryboje suderintų dalykų“, – kalbėjo Seimo narys.
Profesinė sąjunga kritikuoja darbo santykių nustatymo kriterijus
Tuo metu Lietuvos platformų darbuotojų profesinei sąjungai atstovaujanti teisininkė Emilija Švobaitė teigė, kad siūloma darbo santykių nustatymo tvarka gali apsunkinti platformose dirbančių asmenų galimybes įrodyti, jog juos su platformomis sieja darbo santykiai.
Pasak jos, projekte numatyta, kad tam reikėtų įrodyti pavaldumą ir bent vieną papildomą kriterijų. Profesinė sąjunga siūlo šią sąlygą keisti, vietoje jungtuko „ir“ įrašant „arba“.
„Jau dabar yra darbuotojų, kurie kreipiasi į teismus siekdami, kad jų santykiai su platformomis būtų vertinami kaip įprasti darbo santykiai. (…) Žmonės turės įrodyti pavaldumą ir bent vieną iš kriterijų. Tai yra apsunkinimas, o ne palengvinimas“, – sakė E. Švobaitė.
Jos teigimu, Europos Sąjungos (ES) direktyva nereikalauja nustatyti konkrečių kriterijų darbo santykiams atpažinti. Be to, sparčiai keičiantis technologijoms, tokie kriterijai gali prarasti aktualumą.
„Mes reaguojame į tai, kaip platformos veikia šiandien, bet joms pritaikius priemones tas pavaldumas gali atsirasti visai kitais būdais, nei matome ir suprantame svarstydami šį įstatymo projektą“, – aiškino teisininkė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk savo ruožtu teigė, kad rengiant pakeitimus profesinių sąjungų atstovai buvo išklausyti, o į jų pastabas atsižvelgta.
Ministerija: siekiama gerinti darbo sąlygas ir duomenų apsaugą
Pristatydama Seimui pateiktus teisės aktų pakeitimus A. Putk nurodė, kad jais į Lietuvos teisę siekiama perkelti ES direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo.
Pasak viceministrės, numatoma aiškiau reglamentuoti platformose dirbančių asmenų užimtumo statuso nustatymą, stiprinti jų asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti algoritminio valdymo skaidrumą.
„Platformos turės informuoti dirbančiuosius apie naudojamas algoritminio valdymo sistemas, turės užtikrinti, kad žmogus periodiškai peržiūrėtų algoritminio valdymo priimtus sprendimus“, – komiteto posėdyje teigė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, taip pat siūloma drausti tvarkyti tam tikrus darbuotojų asmens duomenis, įskaitant informaciją apie jų emocinę būklę, kuri galėtų sudaryti sąlygas diskriminacijai.
Viceministrės pateiktais Vilniaus universiteto duomenimis, platformose dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje nuo 47 tūkst. 2013 m. išaugo iki 141 tūkst. 2024 m.