Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą projektą, uosto žemės plotas padidės 62,4 hektaro – nuo 557,4 iki 619,8 ha, o rezervinių uosto teritorijų sumažės 258,2 ha – nuo 353 iki 94,8 ha.
Ministerijos teigimu, pakeitimais įgyvendinami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano sprendiniai, patikslinami pasikeitę žemės sklypų duomenys ir nustatomos aiškesnės uosto teritorijos ribos.
Dalis rezervinių teritorijų, kurias ketinama prijungti prie uosto žemės, yra Klaipėdos rajono Kairių kaime ir Klaipėdoje, Burių gatvėje. Šiuos plotus numatoma naudoti uosto veiklai ir plėtrai.
Susiję straipsniai
Vienas iš sklypų, kurio plotas siekia 56,5 ha, šiuo metu patikėjimo teise priklauso Valstybinių miškų urėdijai, tačiau jai sutikus jį ketinama perduoti Klaipėdos uosto direkcijai.
Tuo metu dalies rezervinių teritorijų atsisakoma, nes jų panaudojimas uosto reikmėms nenumatomas. Tarp jų – 3,7 ha tankiai užstatytos miesto teritorijos tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių bei privačios žemės plotai Kairių gatvės, Stragnų kaimo ir Vilhelmo kanalo vandenvietės apylinkėse.
Ministerijos dokumentuose nurodoma, kad šiose teritorijose taikomi rezervinių uosto plotų apribojimai, nors dalis jų uosto plėtrai nebus naudojama.
Atsisakius šio statuso, žemės ir pastatų savininkams būtų sudarytos sąlygos turtu disponuoti be perteklinių su uosto plėtra susijusių ribojimų.
Pakeitimai taip pat susiję su Klaipėdos pietinės dalies infrastruktūros plėtra. Dalis privačios žemės, kuri anksčiau pateko į rezervinę uosto teritoriją, nebus naudojama uosto reikmėms, nes patenka į planuojamo Klaipėdos pietinio aplinkkelio teritoriją.
Pietinio aplinkkelio projektas skirtas susisiekimo jungčiai tarp uosto bei transeuropinio transporto koridoriaus vystyti.
Vyriausybės nutarimu taip pat numatoma patikslinti uosto akvatorijos ir išorinio reido ribas bei pagal atitinkamus planus apibrėžti uosto žemės, karinės teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas.
ELTA primena, kad Vyriausybė liepos mėnesį oficialiai uždegė žalią šviesą Klaipėdos jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui.
Jį įgyvendinus, numatoma suformuoti apie 100 ha naujos uosto teritorijos ir sukurti viešąją uosto infrastruktūrą.
Tikimasi, kad tai padidins uosto konkurencingumą, sudarys sąlygas pritraukti naujų investicijų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų, taip pat sustiprins nacionalinio saugumo ir karinio mobilumo reikmėms svarbią infrastruktūrą.
Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui ir infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų.
Ne mažiau kaip 300 mln. eurų turėtų sudaryti privataus investuotojo pradinis įnašas.
Kartu su pietinės uosto dalies plėtra numatoma vystyti ir Klaipėdos pietinį aplinkkelį. Planuojama, kad naujas sausumos plotas ir uosto infrastruktūra būtų suformuoti iki 2028 m. pabaigos, o teritorija pradėta eksploatuoti 2029 metais.